Esama situacija, pasak didžiausiai valdančiosios koalicijos partijai Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujančio Audroniaus Ažubalio, primena keistą šešėlių ir miglos taktiką.
„Keista taktika – kalbėti apie tai, ko nėra ir kas dar nėra pateikta. Pirmą kartą susiduriu su tokia politine taktika. Nežinau, ką tai atneš iniciatyvų rengėjams.
Pateikti į Seimo sesijos darbotvarkę projektus, nematau nieko blogo. Kita vertus, iki šios pavasario sesijos buvo tiek prisikalbėta. Tai buvo miglos ir šešėlių politinė taktika – kalbėta, kad mes darome, bet niekas nematė, kas yra daroma. Sužinoti buvo galima iš neoficialių šaltinių. Visa tai įaudrina ir po to viskas atrodo taip, kaip matėme šiandien“, – Delfi.lt sakė A. Ažubalis.
Chaosas dėl partnerystės
Seimo opozicija antradienį Ateities komiteto posėdyje siūlė iš Seimo pavasario sesijos darbų programos išbraukti partnerystės institutą reglamentuojančius teisės aktus. Nors, kaip teigė „valstiečių“ frakcijos narė Asta Kubilienė, tokį siūlymą pasirašė 32 Seimo nariai, tačiau jam komitete nebuvo pritarta: pasiūlymą komitete palaikė 5 Ateities komiteto nariai, 8 buvo prieš ir 3 parlamentarai minėtu klausimu susilaikė.
Ketvirtadienį Seimas nepritarė Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvai Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Nepritarta ir siūlymams iš darbotvarkės išbraukti partnerystės institutą reglamentuojančius teisės aktus.
Laisvės frakcijos narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Delfi.lt teigė, kad dalies opozicijos narių bandymas iš pavasario sesijos darbotvarkės išbraukti iniciatyvas dėl partnerystės instituto įteisinimo yra „patologiškas tam tikrų Seimo narių nenoras diskutuoti šiuo svarbiu klausimu“.
Tuo tarpu A. Ažubalis tikino, kad kalbėti apie partnerystės įstatymo projektą kol kas labai sunku, nes didžioji dalis parlamento narių jo paprasčiausiai nėra matę. Vis tik, pasak jo, koronaviruso pandemijos aplinka tikrai nėra tinkamas laikas svarstyti šį klausimą.
„Turime rimtų klausimų dėl vakcinacijos, dėl vakcinų kiekių, dėl verslo, kuris daro paskutines vakarienes. Čia turėtų būtų svarbiausi dalykai, nekalbant apie užsienio politiką, apie europinę politiką, kur direktyvos eina nesustodamos, Briuselio įstatymų leidimo mašina veikia, visą tą reikia sužiūrėti. Tai yra rimti dalykai.
Žinant koks laikas, neskubėkime, palaukime. Spręskime tai, kas dabar iš tikrųjų rūpi piliečiams ir dėl ko žmonės demonstruoja susidomėjimą bei nerimą“, – sakė TS-LKD atstovas.
Šis klausimas, A. Ažubalio teigimu, yra pasaulėžiūros ir pagarbos Konstitucijai dalykas. Šiuo metu, anot jo, „bandoma peršokti ir pasakyti daugiau, nei yra parašyta Konstitucijoje, visa tai veda į vieną paprastą dalyką – į taip vadinamą vienalytę šeimą“.
„Šeima, mano tradicine samprata, yra vyro ir moters savanoriška sąjunga. Manyčiau, kad susitarimas dėl bendro ūkio yra racionalus, kuris leidžia spręsti praktines gyvenimo problemas, bet nebando apsimetinėti ir sakyti, kad tai yra šeima. Mes žinome, ką mano visuomenė, tą rodo apklausų rezultatai.
Mažuma bando prievartauti daugumą, nors ta dauguma nėra agresyviai nusiteikusi. Savo partijoje tikrai nematau kolegų, kurie būtų nepakantūs kitą gyvenimo būdą praktikuojantiems žmonėms, bet tai neturi nieko bendro su šeima“, – kalbėjo Seimo narys.
Dėl tautinių mažumų – susikertančios pozicijos
Dar viena daug diskusijų kelianti iniciatyva – Laisvės partijos pavasario sesijoje planuojamas teikti tautinių mažumų įstatymas. Nors šis įstatymas parlamente dar nėra registruotas, nepristatyta ir oficiali jo versija, viešojoje erdvėje kalbama, kad tautinių mažumų įstatyme numatyta, jog planuojama įteisinti dvikalbes lentelės gatvių pavadinimuose. Kartu norima leisti savivaldybėse ar seniūnijose prašymus rašyti ne lietuvių kalba.
„Nuo 2010 m. Lietuva neturi tautinių mažumų įstatymo. Nors turime ratifikuotą ir galiojančią Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tačiau reglamentavimas palieka daug lauko valstybėms narėms nuspręsti kokia apimtimi vienas ar kitas straipsnis taikomas.
Ratifikuota Konvencija numato, kad vietovių, gatvių pavadinimai gali būti užrašomi ir tautinės mažumos kalba greta valstybinės. Lietuva turi nuspręsti, kas yra „tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenama teritorija“ ir kas yra „tradiciniai pavadinimai“. Taip pat kur užtikrinama teisė bendrauti gimtąja kalba su administracinės valdžios institucijomis ir kas į tai įeina.
Ne mažiau svarbu, kad šis įstatymas apibrėžtų ir tautinės mažumos, tautinės bendrijos sąvokas, numatytų kokia tvarka vadovaujantis asmuo galėtų pakeisti ar įrašyti tautybės įrašą, koks valstybės įsipareigojimas tautinių mažumų švietimo, kultūrinio gyvenimo srityje“, – tautinių mažumų įstatymo iniciatyvą raštu portalui Delfi.lt komentavo viena iš jo iniciatorių, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Šią koalicijos partnerių iniciatyvą Seimo senbūvis A. Ažubalis vertina neigiamai. Jo nuomone, tai provokatyvus įstatymo projektas.
„Tai yra visuomenę skaldantis, provokatyvus projektas, kuris nieko gero neatneštų nei tautinėms bendrijoms, nei mūsų titulinei nacijai. Pridėta labai daug dalykų, jie sumaišyti, sumalti, nekalbant apie tai, kad yra bent trys prieštaravimai Konstitucijai“, – savo poziciją dėstė A. Ažubalis.
Įžvelgia grėsmę valstybinei kalbai
TS-LKD narys A. Ažubalis įvardijo galimas planuojamo įstatymo projekto prieštaras Konstitucijai. Visų pirma, anot jo, ignoruojama Konstitucija, nes kalbama apie tautines mažumas.
„Lietuvoje nėra tautinių mažumų arba jei yra, tai yra kelios – karaimai, totoriai. Mūsų Konstitucijoje labai aiškiai parašyta: kalba eina apie tautines bendrijas“, – pastebėjo jis.
Antroji Seimo nario įvardinta prieštara yra susijusi su valstybine kalba.
„Yra bandymai paneigti valstybinės kalbos statusą, suteikiant ir kitoms tautinių bendrijų kalboms teisę būti vartojamoms viešajame gyvenime. Yra labai aiškiai pasakyta, kad viešajame gyvenime – ten, kur kalbama apie tai, kas susiję su valstybe, valstybės teikiamomis paslaugomis – gali būti naudojama tik lietuvių kalba.
Lygiai taip pat pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumas, priklausomai nuo tautybės, nes bandoma išskirti kai kurias tautinių bendrijų mokyklas, suteikiant joms privilegijuotą, o gal, sakyčiau, net atvirkščiai – diskriminuojantį – statusą. Turiu mintyje, tęsimą palengvinto valstybinio kalbos egzamino. Mano nuomone, tai yra diskriminacija. Mes sakome, kad tautinių bendrijų atstovų žinios negali būti vertinamos lygiaverčiai, kad jie negali išmokti lietuvių kalbos. Manau, kad čia yra aiški diskriminacija.
Kai kalbame apie regionines kalbas, kad jos turėtų kažką panašaus, statuso prasme, kaip ir valstybinė kalba. Tai yra nesusipratimas. Tai yra tiesioginis būdas priversti lietuvių tautybės asmenis, jei nori užimti tam tikras pareigas ir pozicijas, privalomai mokytis dar dviejų, o gal net ir trijų regioninių kalbų“, – detalizavo A. Ažubalis.
Tuo tarpu teisingumo ministrė E. Dobrovolska laikėsi kitokios pozicijos. „Įstatymas užtikrina tautinių mažumų teises ir suderina jas su valstybinės kalbos apsauga. Šio sprendimo reikia Lietuvai jau dešimt metų. Sieksime, kad šį įstatymą palaikytų Seimo nariai nepaisant priklausymo politinei partijai“, – savo atsakymuose rašė E. Dobrovolska.
