A. Urmono pareiškime teigiama, kad parlamentaras jį įžeidė ir apšmeižė, kai esą šmeižikiškus teiginius nurodė Valstybės saugumo departamentui (VSD) skirtame rašte bei praėjusių metų vasarą davė interviu vienam laikraščiui. Pasak A. Urmono, K. Ramelis savo pareiškimuose tvirtino, kad Liustracijos komisijos pirmininkas esą dergia teismo sprendimą, kėsinasi į teisėjų nepriklausomumą, demonstruoja teisinį nihilizmą ir nepagarbą teismui.
Be to, pasak A. Urmono, duodamas interviu žurnalistams Seimo narys esą tvirtino, jog Liustracijos komisijos pirmininkas esą įžūliai melavo, elgėsi ne kaip teisininkas, be to, „atliko įžūlius ir ciniškus veiksmus“.
Liustracijos komisijos pirmininkas teismo taip pat paprašė jį pripažinti civiliniu ieškovu, tačiau ieškinio kol kas nepareiškė. Tuo tarpu K. Ramelis teismo yra prašęs jam priteisti 100 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą, dėl to yra areštuotas A. Urmono turtas.
„Trūksta žodžių, jeigu tokie mano pareiškimai įžeidžia“, - paklaustas, kaip vertina A. Urmono priešpriešinį pareiškimą, sakė K. Ramelis. Jis mano, kad teismas šio pareiškimo neturėtų priimti – esą A. Urmono pareiškime nurodyti teiginiai nėra susiję su šia byla, padaryti skirtingu laiku ir aplinkybėmis, todėl jis turėtų į teismą kreiptis atskiru pareiškimu.
K. Ramelio iškeltą privataus kaltinimo bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis atsisakė priimti A. Urmono priešpriešinį skundą, nes esą jis yra nesusijęs su parlamentaro iškeltoje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Pasak teismo, A. Urmono kaltinimuose nurodytas visiškai kitas laikas ir faktinės aplinkybės.
Šią teismo nutartį A. Urmonas galės apskųsti Vilniaus apygardos teismui – greičiausiai šia teise jis pasinaudos, todėl teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki kovo 19-osios. Tiesa, norint patraukti K. Ramelį baudžiamojon atsakomybėn yra reikalingas Seimo sutikimas.
Į teismą privataus kaltinimo tvarka K. Ramelis kreipėsi dėl esą sistemingo A. Urmono šmeižto ir įžeidinėjimų. Buvęs Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkas aiškino, kad Liustracijos komisijos pirmininkas ne kartą išsakė esą šmeižikiškus teiginius apie K. Prunskienės bylos nagrinėjimą ir šiai priimtą palankų sprendimą.
A.Urmonas pavasarį per spaudos konferenciją ir vėliau rašte Generalinei prokuratūrai nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog K. Ramelis ir teisėjas Giedrius Baziulis iš anksto susitarė, kad bus pakeistas 1992 metų Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo K. Prunskienė pripažinta slapta bendradarbiavusi su sovietų saugumu.
„Tai grynas šmeižimas, be to, jis dergia dabar galiojantį teismo sprendimą, kuris privalomas visiems, tame tarpe ir A. Urmonui kaip valstybės pareigūnui, - yra sakęs K. Ramelis. - Kol teismo sprendimas galioja, visi turi jį vykdyti ir gerbti“.
Be to, K. Ramelis įsižeidė, kad Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje A. Urmonas pareiškė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai esą seniai žinoma, kad buvęs teisėjas yra kyšininkas.
„Jis sakė, kad Lietuvoje ir Seime, visose frakcijose pilna komunistų, kad nieko negalima padaryti, kad ir Seimo narys K. Ramelis yra buvęs plataus masto kyšininkas. Kas čia yra? Dabar jis sakė, kad pas jį ateidavo ir advokatai, ir kiti skųstis. Kas jis per šašas, kad pas jį ateidavo skųstis advokatai?“ – Seimo narys piktinosi, kad buvo šmeižiamas sąmoningai.
Tuo tarpu A. Urmonas tikina, kad K. Ramelio skundas teismui yra nepagrįstas, nes jis tik išsakęs Liustracijos komisijos narių nuomonę.
„Pataikiau į dešimtuką tos bylos, kuri sukasi apie K. Prunskienę, todėl atsiranda daug nepatenkintų, - yra sakęs A. Urmonas. – K.. Ramelis mano, kad jį įžeidžiau, tačiau aš jį kritikavau kaip pareigūną, o ne kaip žmogų – jo net anksčiau nepažinojau. Yra įrodymai labai įvairūs – netgi nuo Švenčionių atkeliauja. Skundėsi teisėjai, advokatai atėjo pas mus, - tokie ir įrodymai“.