Seimo švietimo ir mokslo komitetas ragina pasidaryti namų darbus
Aukštojo mokslo reforma rieda lyg traukinys, tačiau Panevėžys su savo kolegija bandys jį praleisti.
„Tas traukinys mums ne pakeliui, mes į tą traukinį nelipame“, – teigė Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas.
Garantuotiems dėl kolegijos, Seimo švietimo ir mokslo komitetas ragina padaryti namų darbus. Tam liko 2 mėnesiai, nors vaizdas esą pasimatys ir anksčiau.
„Manau, kad labai greitai parodys rugsėjo mėnuo, ar jie yra pajėgūs, ar nepajėgūs, nes kolegijų yra nemažai ir studentų, kurie neturėjo 4,3 balo. Tai reiškia, kad nuo kitų metų negalima bus tokių studentų priimti“, – teigė Seimo švietimo ir mokslo komiteto narė Vilija Targamadzė.
Optimizuojant kolegijas, rimtas signalas ne tik dėl studentų skaičiaus ir lygio.
„Turi būti mokslas, nes tai yra aukštoji mokykla ir viskas turi būti mokslu padengta. Toliau – dėstytojų skaičius. Dėstytojų skaičius – 50 procentų jų turi būti su moksliniu laipsniu“, – teigė V. Targamadzė.
Anot jos, Panevėžio kolegijoje vos 28 procentai dėstytojų tokį laipsnį turi, tačiau kolegijos direktoriaus teigimu, mokslinio potencialo yra, tad problemų dėl to nebus.
„Aš prisimenu 18 metus, kada buvo irgi panašus vajus, kai užteko tik naikinti universitetus, edukologijos ir veterinarijos akademiją. Iki kolegijų nedaėjo, bet mes jau buvome irgi pakelti ir rašėme įvairius siūlymus, ir pasiūlymus. Paskui pasikeitė politinė valdžia, atėjo kitas ministras ir viską padėjome į stalčius“, – dalijosi G. Sargūnas.
Baiminasi dėl kolegijos žlugimo
Šia reforma siekiama optimizuoti šalies kolegijas. Tai reiškia, kad iš 12 šalyje esančių planuojama palikti vos 7. Pagal planus, Panevėžio, Utenos bei Šiaulių kolegijos būtų sujungtos. Šiaulių kolegija taptų centrine, o kitos dvi – filialais.
„Mes esame centras, Aukštaitijos sostinė. Kaip ir, atrodo, nelogiška ir net nenorime priimti tos minties, kad mes galime būti kažkaip uždaryti, apjungti, sujungti“, – dalijosi Panevėžio kolegijos dėstytoja Renata Katilienė.
Dėstytoja turi patirties iš vidurinio mokslo optimizavimo, esą iš prijungtos mokyklos, kurioje jai teko dirbti, pradėjo bėgti ir mokytojai, ir mokiniai.
„Aš dirbau prieš tai ir irgi reorganizaciją patyriau jau. Nieko gero negaliu labai daug pasakyti apie tai. Vis tiek, padidėja krūvis, darbas dėstytojui ar mokytojui padidėja, nes pilnesnės grupės ir klasės“, – teigė R. Katilienė.
Dėstytojai įsitikinę, kad iš Panevėžio kolegijos atėmus savarankiškumą ir padarius ją filialu – įstaigos baigtis yra garantuota.
„Kiek žinau, kur turime Kauno universitetą technologijų – jis jau nebepriima bakalauro studentų, tai beliko kolegija. Jeigu jos nebeliktų, tai, galimai, tektų kraustytis į kitą miestą“, – teigė Panevėžio kolegijos pirmakursis Arnas.
Panevėžio jaunimo nuomonių reformų rengėjai neklausia.
„Tai savas miestas. Aš čia gimiau, užaugau, tai kažkaip malonu ir lankyti aukštąją mokyklą šitame mieste“, – teigė Arnas.
„Aš esu vietinis, gyvenu Panevėžy. Prie namų – visą laiką geriau. Bent jau man taip atrodo“, – dalijosi studentas Kęstutis.
Iš esmės, kolegijos absolventai ruošiami dirbti Panevėžiui ar regionui, tad kolegiją pasirengęs gelbėti verslas. Studentai bus įtraukiami į verslo mokslinius projektus.
„Mes manome, kad perėjimas į filialą yra, praktiškai, pragaištis, pražūtis mūsų kolegijai“, – teigė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Visvaldas Matkevičius.
Dėl teisės išlikti, kolegijos iki gruodžio 1-osios turi paruošti strateginius planus. Panevėžio apskrities rajono merai Vyriausybės prašo kolegijų reformą išvis atšaukti.
Visą reportažą rasite LNK portale:
