Aiškėja ir naujų faktų, kad G. Kėvišas gali mėgautis prabanga už valstybės lėšas. DELFI šaltiniai teigia, kad vienas iš teatro vairuotojų nuolatos vežioja G. Kėvišą. Žinant, kad neseniai asmeniniai vairuotojai Seimo sprendimu buvo panaikinti net Seimo vicepirmininkams, tai atrodo labai didelė prabanga už valstybės lėšas. Pats teatras teigia, kad nei vienas vairuotojas nėra išskirtinai skirtas G. Kėvišui, o teatro vairuotojai vežioja ir kitus darbuotojus bei įrangą.
Kodėl konkursas organizuotas beveik metus anksčiau?
DELFI jau skelbė, kad G. Kėvišas teatrui vadovauja jau 14 metų ir 2016 metų rudenį laimėjo dar vieną penkerių metų kadenciją. Konkursas buvo paankstintas daugiau nei pusę metų ir jį rengė dar praėjusi valdžia. Dabar opozicija reikalauja konkursą atšaukti, bet, pasak ministerijos, tokių teisinių galimybių nėra.
„Akivaizdžiai matoma, kad vėl buvo išnaudotos spragos įstatyme. Žinodami galimą valdžių pasikeitimą, buvusi valdžia, konkrečiai ministras Š. Birutis dirbtinai suorganizavo išankstinį konkursą, beveik 9 mėnesius prieš kadencijos pradžią“, - anksčiau kalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Dabar norima pakeisti įstatymus, kad nebūtų galima konkursų organizuoti anksčiau.
Nauja G. Kėvišo sutartis galios nuo 2017 liepos 19 iki 2022 liepos 19, jos dydis yra 40 bazinių atlyginimų ir gali būti skiriamas priedas.
Buvęs kultūros ministras Š. Birutis nusprendė paaiškinti, kodėl suorganizavo konkursą anksčiau. Jis, kaip ir pats G. Kėvišas, teigė, kad tai visų pasaulinių teatrų praktika.
„Šita praktika yra tarptautinė. Mes ministrų tarybose, visur kalbėjome, kad didelių institucijų vadovams Europoje, pasaulyje, yra iš anksto prieš tris metus organizuojami konkursai, kad būtų pereinamumas. Kad kitas vadovas galėtų perimti, ruoštis ir nebūtų tos spragos. Visi kontraktai yra sudaromi prieš 3,4,5 metus. Jeigu ateina vadovas ir keičia savo programą, užstringa visas darbas. Čia pirmą kartą buvo pabandyta padaryti taip, kaip visur, taip ir turėtų būti“, - kalbėjo Š. Birutis.
Koks skirtumas, ar dabar būtų tas konkursas, ar anksčiau? Ką būtų kiti pretendentai, ar kita komisija? Kas būtų kitaip? Aš niekaip nesuprantu, kokią įtaką ta valdžia galėjo daryti, komisija tai nepriklausoma nei nuo ministro, nei nuo valdžios.
Paneigė G. Kėvišo žodžius dėl sutarčių su sūnaus įmone
Pats G. Kėvišas, kalbėdamas apie LNOBT sutartis su savo sūnaus Martyno įmone teigė, kad jis nusišalino. O sutartis pasirašė jo pavaduotojas ir būtent pavaduotoją pasirašyti sutartis įpareigojo tuometinis kultūros ministras Š. Birutis.
„Ne aš pats, kaip žiniasklaidos teigiama, pasiskyriau direktoriaus pavaduotoją. Visiška netiesa. Ministras Birutis paskyrė direktoriaus pavaduotoją toliau tęsti derybas ir atlikti visas procedūras. Ministras Birutis pagal visus teisės aktus, galėjo paskirti bet ką, galėjo paskirti kitos organizacijos vadovą, bet jis manė, kad toks sprendimas, kokį jis padarė, yra pats geriausias“, - LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo G. Kėvišas.
Tačiau pats Š. Birutis neigia tokius G. Kėvišo žodžius, jis teigė net neprisimenantis šio paskyrimo.
„Aš dabar detalių neprisimenu. Visus strateginius teatro dalykus sprendžia teatro tarybos. Aš manau, kad šiuo atveju taryba irgi nepriklausoma, nors pats tame nedalyvavau“, - kalbėjo Š. Birutis.
Patikslinus, kad G. Kėvišas televizijos laidose sako, kad pavaduotoją pasirašyti sutartis įpareigojo ministras Š. Birutis, politikas teigė: „Negali jis taip sakyti, kad pavedė. Birutis čia mažiausiai turi lįsti į tokius dalykus. Ne, ką reiškia pavedžiau? Jeigu buvo tarybos sprendimas ir jo prašymas nusišalinti, tai aš, matyt, sutikau. Bet jokiu būdu aš nesigilinau, ką ten teatro taryba sprendžia. Manau, kad tikrai ne ministro reikalas tokius dalykus nagrinėti. Tikrai neatsimenu, galbūt aš patvirtinau tokį jį nusišalinimą, bet tai techninis dalykas, aš nesigilinau, kokie atlikėjai kviečiami, su kuo sutartys sudaromos, čia tikrai ne ministro reikalas.“
Paklaustas, kaip vertina šią istoriją, kai sutartys sudaromos su sūnaus įmonę, nes ji vyko jo ministravimo laiku, Š. Birutis sakė: „Ministras gi nežiūri visų viešųjų pirkimų sutarčių ir t.t. 70 įstaigų yra pavaldžių. Ministerija nekontroliuoja visų viešųjų pirkimų. Jeigu ministerija čia užsiimtų ir kontroliuotų... Tikrai ne ministerijos funkcija. Aš tikrai prieš bet kokius neskaidrius dalykus ir šiuo atveju reikėtų žiūrėti, kas ten buvo padaryta. Reikia tirti tokius dalykus ir bausti.“
Paklaustas, ar jo ministravimo laiku, jis dažnai gaudavo kvietimų į teatrą, Š. Birutis tai pripažino, tačiau teigė, kad uždraudė siųsti kvietimus kitiems nesusijusiems politikams: „Visi vadovai teatrų ministrą kviečia į premjeras, manau, kad tai yra normalu. Tai ir ministrų darbas yra žinoti, kas vyksta, koks lygis. Bet uždraudžiau kvietimus dalinti visiems teatrams visiems Seimo nariams, visi būdavo kviečiami įtakingi žmonės. Ta praktika buvo įsišaknijusi, įsibujojusi, nežinau, ar tas mano įsakymas dabar vykdomas.“
G. Kėvišą vežioja vairuotojas
Šios kadencijos pradžioje „valstiečių“ iniciatyva Seimas panaikino vairuotojus Seimo vicepirmininkams. Tačiau, panašu, kad LNOBT, kaip ir kai kuriose kitose valstybės įstaigose, ši privilegija liko.
DELFI šaltinių teigimu, teatro vadovą nuolatos vežioja vairuotojas. Pats teatras neneigia šio teiginio, tačiau sako, kad vairuotojai, kai prireikia, vežioja ir kitus teatro darbuotojus bei įrangą.
Paklausus, ar tiesa, kad G. Kėvišą vežioja vairuotojas, teatro atstovė spaudai persiuntė G. Kėvišo pavaduotojo Naglio Stanciko komentarą: „LNOBT turi ne vieną automobilio vairuotoją ir nei vienas iš jų nėra išskirtinai asmeninis Generalinio direktoriaus vairuotojas. Teatro vairuotojai prireikus vežioja tiek darbuotojus, tiek dekoracijas, kostiumus ir kitas kasdienei teatro veiklai reikalingas medžiagas. O Generalinis direktorius puikiai moka automobilį vairuoti pats.“
Paklausus, gal galėtų pasakyti, kokia yra vidutinė teatro vairuotojo mėnesinė alga, atstovė spaudai Renata Baltrušaitytė teigė: „Negaliu. Siūlyčiau adresuoti panašius klausimus teatro veiklą nuodugniai audituojančioms institucijoms.“
Paklausus, kuo čia dėtos audituojančios institucijos, nes informacija apie darbo užmokestį turėtų būti vieša, R. Baltrušaitytė atsakė: „Viską, ką pagal įstatymus privalome viešai skelbti, galite rasti teatro tinklalapyje. Kitokių skaičių tikrai neteiksime.“
Vis dėlto, vairuotojų darbo užmokesčiai tinklapyje neskelbiami, taigi nėra aišku, kiek per metus kainuoja tokio darbuotojo išlaikymas.
Sugebėjo sukaupti didžiulius turtus
DELFI jau ne kartą rašė, kad keturiolika metų dirbdamas teatre, o anksčiau filharmonijoje ir visuomet besisukęs valstybės tarnyboje G. Kėvišas su šeima sugebėjo sukaupti didžiulius turtus.
Jo ir šeimos nekilnojamasis turtas yra gausus: sklypas, įsigytas 2004 metais ir namas viename prabangiausių Lietuvoje Laurų kvartale, saugoma ir itin privati sodyba ant Bebrusų ežero kranto Molėtų rajone, butas Vilniuje, pagal deklaracijas vertas 800 tūkstančių litų, ir padovanotas sūnui, G. Kėvišo tėvų namas Kaune, paliktas sūnėnui. Prie turto prisideda ir prabangus sklypas Ispanijoje, Altėjos miestelyje Alikantės provincijoje griežtai saugomame uždarame kvartale. Šį sklypą G. Kėvišas 2012 metais įsigijo iš „Lietuvos ryto“ savininko Gedvydo Vainausko. Sandorio suma – 252 054 eurai.
Žinoma, piniginių lėšų bei kitokio turto teatro vadovas turi dar daugiau. Žiniasklaidoje buvo svarstyta, kad G. Kėvišo namas Laurų kvartale buvo statomas būtent tuo metu, kai Operos ir baleto teatre vyko skandalingoji scenos rekonstrukcija. Statybų inspekcijos aktas apie statybų užbaigimą 2009-aisiais metais patvirtina, kad statybų laikas sutapo su didžiuoju skandalu.
2007 metais G. Kėvišas deklaruoja iš banko gavęs beveik 3 milijonų litų paskolą, kuri buvo daug didesnė už visą jo turtą. Iki 2010 metų (faktiškai per dvejus metus) G. Kėvišas grąžino beveik 1,3 milijono litų paskolos, o šeimos turtas išliko milijoninis ir beveik toks pats, kaip prieš pasiimant paskolą. Metinės G. Kėvišo pajamos iš atlyginimo turėjo siekti apie 84 tūkstančius litų, jo žmona buvo muzikos mokytoja, o jokio turto pardavimo nebuvo deklaruota. Tiesa, yra deklaruota papildomi 600 tūkstančių litų pajamų iš sūnaus įmonės 2010 metais, bet įmokėta paskolos suma vis tiek yra daug didesnė. Tais pačiais metais teatrą krėtė skandalas dėl scenos rekonstrukcijos.
Pats G. Kėvišas neatskleidžia, kiek vidutiniškai per metus gauna papildomų pajamų iš savo sūnaus Martyno įmonės „Riverside Music Limited“, kuri laimėjo LNOBT viešuosius pirkimus ir kurioje jis deklaruoja užsiimantis individualia veikla iki šiol, G. Kėvišas teigė: „Aš skaičiais nenorėčiau vardinti, nes ir neprivalau.“
G. Kėvišas aiškino, kad pajamos iš teatro sudaro mažąją dalį jo pajamų. Skelbiama, kad oficialus jo atlyginimas yra kiek didesnis nei 2 tūkstančiai eurų. Jis teigė, kad 1992-1994 metais dirbo Monako Kunigaikštystėje, vadovavo įstaigai. 2001-2002 metais gyveno ir užsiėmė veikla Monake. Tačiau, pagal senas G. Kėvišo turto deklaracijas, kai jis buvo politiku - kultūros ministru ir Vilniaus savivaldybės tarybos nariu - atrodo, kad jo šeimos turtas sparčiausiai pradėjo augti gerokai vėliau, kai G. Kėvišas jau buvo grįžęs iš Monako ir dirbo teatre. G. Kėvišas žadėjo visas savo deklaracijas paviešinti vėliau, nes naujos jo turto deklaracijos yra viešai neprieinamos.
VMI pradėjo tyrimą
Jau skelbta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nutarė pradėti mokestinį G. Kėvišo pajamų tyrimą.
Sprendimas priimtas atsižvelgiant į VMI turimą informaciją bei siekiant patikrinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, įskaitant paties G.Kėvišo teiktus komentarus. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau naujausios jo deklaracijos nėra viešos.
Pagal G. Kėvišo VTEK deklaraciją, jo paskola per pastaruosius metus dar labiau išaugo ir siekia 4,1 mln. eurų (Tačiau tai gali būti ir deklaracijos klaida, kadangi deklaruota iki 2015 metų, suma gali būti ir senąja litų valiuta, pats G. Kėvišas DELFI neatsakinėjo į klausimus apie paskolą ir kokia valiuta ji paimta, todėl pasitikslinti informacijos nepavyko). Paskola yra paimta iš „Danske bank“, šio banko generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas yra G. Kėvišo artimiausias kaimynas Laurų kvartale. „Info TV“ laidoje G. Kėvišas pripažino, kad du trečdalius šios paskolos jau yra grąžinęs.
Taip pat naują tyrimą dėl G. Kėvišo pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri aiškinsis, ar G. Kėvišas nesupainiojo interesų prašydamas Vilniaus savivaldybės paramos dviem užsienio atlikėjų koncertams savo vadovaujamame teatre, kuriuos organizavo jo sūnaus įmonė. Komisija vienbalsiai nusprendė pradėti tyrimą.
Prokuratūros tyrimas dėl galimo pinigų iššvaistymo rekonstruojant LNOBT sceną tęsiasi iki šiol. Dabar Kultūros ministerija sustabdė finansavimą scenos rekonstrukcijai.
Nepasitikėjimą išreiškė ministrė, premjeras, prezidentė
DELFI primena, kad nepasitikėjimą G. Kėvišu išreiškė visi aukščiausi valstybės pareigūnai.
Jį trauktis dėl prarasto pasitikėjimo ragino kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson. Tai lėmė teatro beveik 0,4 milijono eurų vertės sutartys, sudarytos su vadovo sūnaus įmone, G. Kėvišas buvo nusišalinęs ir sutartis pasirašė jo pavaduotojas, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad nusišalinimas buvo tik formalus. STT pareiškė, kad toks nusišalinimas neužkerta grėsmės korupcijai. G. Kėvišui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tačiau G. Kėvišas po ministrės paraginimo nusprendė nesitraukti.
Vėliau ministrės poziciją parėmė ir premjeras Saulius Skvernelis, vis dėlto, G. Kėvišas vėl pasakė, kad nemato reikalo trauktis.
Galiausiai nepasitikėjimą teatro vadovu išreiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po jos pareiškimo G. Kėvišas teigė, kad jam reikia laiko pagalvoti ir apsispręsti. Galiausiai jis pranešė, kad vis tiek lieka poste.