R. Stefančiukas Kyjive savaitgalį vykusiame susitikime priminė, kad rugsėjo 30 dieną jis kartu su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasirašė prašymą priimti Ukrainą į NATO taikant spartesnę procedūrą.

„Žinome, kad Lietuva mus palaikys, – apie stojimą į NATO kalbėjo R. Stefančiukas ir pridūrė. – Bet šiuo klausimu norime prašyti ypatingos pagalbos iš Lietuvos.“

Rados pirmininkas sakė daug vilčių dedantis į kitąmet Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

„Mums šis susitikimas yra labai svarbu. Ir tikimės, kad jame Lietuva mums padės gaunant svarbias garantijas ir susitarimus stojant į NATO“, – kalbėjo jis.

Irpinė

R. Stefančiukas taip pat dėkojo Lietuvai už jau suteiktą pagalbą, tiek karinę, tiek humanitarinę, tiek tai, kad mūsų šalis viena pirmųjų pasmerkė Rusijos agresiją.

„Norėčiau pasidžiaugti už nuolatinę paramą Ukrainai ir ištiestą pagalbos ranką. Mes tai matome. Sakau tai visos vadovybės vardu“, – sakė jis.

Rados pirmininkas dėjo viltis į tarptautinį tribunolą ir tie, kas atsakingi už karą Ukrainoje, sulauks teisingumo.

Galiausiai jis pasakė, kad darbas Ukrainos parlamente vyksta sklandžiai, dabar įtemptai diskutuojama dėl kitų metų biudžeto. Be to, Rados deputatai įteikė ir „dovaną“ Vladimirui Putinui, prieš pat jo gimtadienį priimdami rezoliuciją, pripažįstančia Kurilų salas kaip okupuotas Rusijos.

„Mums visiškai aišku, kad Kurilų salos yra Japonijos lygiai taip pat kaip Krymas yra Ukrainos“, – su šypsena sakė jis.

Jau galvoja apie ateitį

Po susitikimo P. Saudargas Delfi komentavo, kad šiame susitikime išgirdo ne tik padėkas, tačiau ir anksčiau negirdėtą prašymą – padėti ruošiant teisinė bazę stojimui į Europos Sąjungą.

„Stefančiukas sakė: mes žinome kad Lietuva yra mūsų advokatas Briuselio koridoriuose ir visur kitur bei visada atstovauja mūsų poziciją. Jis sakė, niekada neabejojome, kad Lietuva bus viena pirmųjų valstybių, kurios parėmė Ukrainos siekį greitai įstoti į NATO, parėmė Ukrainos siekį įstoti į ES“, – susitikimo esmę perpasakojo Seimo vicepirminkas.

Pašnekovo teigimu, nauja jam buvo tai, kad iš ukrainiečių išgirdo prašymą ne tik remti Ukrainos stojimą į ES diplomatiniais keliais ir palaikymu, tačiau ir realiai pasidalinti patirti ruošiant teisinę bazę narystei.

Ukraina

„Lietuva pati ne taip seniai įstojo į ES, lyginant su kitomis valstybėmis. Mes artimi ukrainiečiams ir Ukrainai savo istorija, geopolitine padėtimi, žmonių mentalitetu, kultūra. Todėl svarbi mūsų patirtis, kaip mes stojome į ES, pokyčiai įstatyminėje bazėje, kurią reiks keisti ir koreguoti, šiuo aspektu jie gali imti mūsų pavyzdį kaip valstybės, kuri yra artima, suprantama. Jie mano, kad Lietuva galėtų pasidalinti gerąja praktika. Mes noriai galime tą padaryti. Jei neturime jiems duoti tankų ir lėktuvų, galime bent duoti savo patirtį šioje sferoje“, – kalbėjo P. Saudargas.

Seimo vicepirmininkas pastebėjo, kad šis prašymas rodo lūžį Ukrainoje – ten jau galvojama ne tik apie karą, bet ir apie ateitį.

„Karas vyksta Rytuose, Pietuose, bet Vakarų Ukrainoje yra sąlyginai ramu ir valstybė santykinai gyvena normalų gyvenimą ekonomine prasme. Viena ranka kariaudami, kita ranka jie rūpinasi savo ekonomika, savo valstybe, kaip ją atstatyti. Tai irgi rodo jų optimizmą ir norą mąstyti strategiškai, galvoja, kas bus rytoj“, – pastebėjo jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)