Tiesa, kiek pokyčiai kainuoja ar kainuos, institucijos nenurodo, nors galima numatyti, kad nemažai.
Tikslą, kad Lietuva turi būti žalia, prezidentas Gitanas Nausėda išsikėlė dar pirmajame metiniame pranešime Seime. To, pasak jo, turi būti siekiama tiek valstybės, tiek visuomenės lygiu.
„Žalia ir tausojanti Lietuva yra labai svarbus prezidento gerovės valstybės vizijos dėmuo. Pasak prezidento, Lietuva turi būti žalia, nes nuo švarios aplinkos priklauso žmonių gyvenimo kokybė, o biologinė įvairovė – ne tik mūsų išteklius, bet ir palikimas ateities kartoms.
Lietuvai kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis siekiant klimato neutralumo tikslų, būtina ir visuomenės, ir valstybės lygiu atsisakyti netvaraus vartojimo įpročių“, – Delfi komentavo Prezidento komunikacijos grupė Prezidento kanceliarijoje.
Prezidentūra siekia būti pavyzdžiu
Prezidento kanceliarija šiuo klausimu siekia būti pavyzdžiu ir tapti neutralų poveikį klimato kaitai darančia institucija, nurodė šalies vadovo atstovai:
„Respublikos Prezidento kanceliarija siekia ne tik kelti tikslus, bet ir būti pavyzdžiu kitoms institucijoms šioje srityje. Skatindama viešojo ir privataus sektoriaus organizacijas imtis veiksmų klimato kaitos problemai spręsti, Prezidento kanceliarija pati siekia tapti neutralų poveikį klimato kaitai darančia institucija.“
Prezidento kanceliarija, siekdama sumažinti savo veiklos sukuriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, užsisakė neutralaus poveikio klimatui strategiją. Ją atliekant nustatyta, kad 2019-aisiais Prezidento kanceliarijos veiklos emisijos sudarė 710 956 kg CO2 ekvivalento.
„ŠESD emisijų šaltiniai: emisijų kiekis sukeltas naudojant įgytą elektros energiją (81,15 %), emisijų kiekis sukeltas naudojant įgytą šilumos energiją (6,92 %), transporto priemonių sukeltas emisijų kiekis (6,46 %), emisijų kiekis, sukeltas deginant gamtines dujas ir dyzelinį kurą stacionariuose įrenginiuose (5,47 %)“, – vardijo prezidentūra.
Nustatyta, kad Prezidento kanceliarija turi galimybę sumažinti savo 2019 metų veiklos emisijas 89,52 proc.
„Suplanuota, kad didžiausią ŠESD kiekio dalį Prezidento kanceliarija gali sumažinti įsigydama arba pasigamindama elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių (mažinimo potencialas 81,15 proc.), pakeisdama dalį transporto priemonių su vidaus degimo varikliais į elektromobilius bei užtikrindama šių automobilių krovimą elektra, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (4,27 proc.) ir įsigydama biometano kilmės garantijas (4,10 proc.)“, – komentavo šalies vadovo atstovai.
Pavyko smarkiai sumažinti taršą
Pokyčių pavyko pasiekti per dvejus metus: 2021 metų duomenimis, Prezidento kanceliarijos sukuriamas ŠESD kiekis, lyginant su 2019 metais, sumažėjo iki 146 277 CO2 ekvivalento (-79,43 proc.).
„Tokį pokyti lėmė prezidentūros sprendimas pirkti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių su kilmės garantija“, – pažymėjo kanceliarijos atstovai.
Taip pat, pasak jų, nuo 2019 metų prezidentūra atsisakė taršesnių automobilių ir įsigijo 2 elektromobilius bei vieną hibridinį automobilį, įsigijo ir elektrinių paspirtukų, kurie gali pasitarnauti vietoje automobilio.
„Siekiama ir toliau eiti transporto priemonių atnaujinimo keliu, mažinant ŠESD kiekį“, – pabrėžė prezidento komunikacijos komanda.
Tausojant aplinką, pasak jos, taikomos ir kitos įvairios priemonės: benzininiai aplinkos tvarkymo įrenginiai atnaujinant įrangą keičiami į elektrinius, naudojančius atsinaujinančią elektros energiją, mažinant energijos suvartojimą, „ypač šiuo energetinių iššūkių Europoje laikotarpiu“, prezidentūroje taupoma elektros energija pastatų vėsinimui, apšvietimui.
Planuoja pirkti saulės elektrinę
Ateityje prezidentūra ketina įsigyti nutolusią saulės elektrinę.
„Prezidento kanceliarija taip pat planuoja taupyti valstybės resursus ir dar daugiau investuoti į Žalios Lietuvos viziją, įsigydama nutolusią saulės elektrinę.
Ekspertų vertinimu, tokia investicija su valstybės skiriama parama ne tik priartintų neutralaus poveikio klimato kaitai tikslą, prisidėtų prie žalios ekonomikos kūrimo, bet ir atsipirktų per mažiau nei dvejus metus“, – aiškino šalies vadovo atstovai.
Įsigyti nutolusią saulės elektrinę planuoja ir Seimas.
Seimo kanceliarijoje diskutuojama apie tai, kaip ši institucija galėtų tapti klimatui neutrali, nors sprendimas, kuriuo būtų nustatytas konkretus terminas, nepriimtas, Delfi teigė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
„Šiais metais Seimo kanclerio iniciatyva iš Seimo kanceliarijos darbuotojų suburta neformali Tvarumo komanda, kuri pateikė siūlymus, kaip Seimas ir Seimo kanceliarija galėtų mažinti aplinkos taršą ir poveikį klimatui bei gerinti aplinkosaugos vadybą.
Vienas iš pateiktų Tvarumo komandos siūlymų yra į Seimo kanceliarijos strateginį veiklos planą įtraukti aplinkosauginius tikslus, rodiklius ir priemones jiems pasiekti. Tai leistų reguliariai stebėti organizacijos pažangą šioje srityje“, – dėstė J. Radzevičiūtė-Laugalienė.
Seimas irgi pirks elektrinę
Šiuo metu, pasak jos, Seimo kanceliarijoje įgyvendinta arba apsispręsta imtis tokių priemonių: daugiau žaliųjų pirkimų (elektra ar saulės šviesos elektrinė, transportas, popierius, kavos automatai, patalpų valymas ir kt.), sumažinti popieriaus limitus padaliniams, skatinti tvarias judumo formas, nuotolinius susitikimus, įsigyti nutolusią saulės šviesos elektrinę.
Taip pat – mažinti patalpų temperatūrą, renovuoti pastatus, diegti išmanius apšvietimo sprendinius ir vandens čiaupus, palaipsniui atsisakyti vandens buteliukuose ir talpose, skaičiuoti ir mažinti CO2 pėdsaką.
Įsigydama nutolusią saulės elektrinę Seimas planuoja pasinaudoti valstybės parama.
„Seimo kanceliarija yra pateikusi paraišką paramai iš Klimato kaitos programos nutolusios saulės šviesos elektrinės įsigijimui gauti. Rugpjūčio mėnesį turi būti paskelbtas sprendimas, ar tokia parama bus skirta.
Gavus finansavimą iš minėtos priemonės (būtų padengiama 80 proc. įsigijimo išlaidų), būtų atliekamas viešasis pirkimas dėl nutolusios saulės šviesos elektrinės įsigijimo“, – pasakojo J. Radzevičiūtė-Laugalienė.
Bandys pereiti prie elektromobilių
Ji įvardijo ir kelias kitas priemones, kurias įgyvendinamas Seimas padeda didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažina taršą, skatina biologinę įvairovę.
„Seimo rūmų pastatuose esantys rekonstruoti šilumos mazgai ir šiuo metu rekonstruojami Seimo viešbučio pastatų šilumos mazgai leis padidinti energijos vartojimo efektyvumą pastatų šildymo sezono metu.
Seimo kanceliarija planuoja atsisakyti šiuo metu turimų benziną ir dyzelį naudojančių transporto priemonių ir pagal galimybę pereiti prie elektromobilių.
Seimo kanceliarija panaudodama informacinių technologijų galimybes (elektroniniai dokumentai, elektroninės aplinkos, nuotolinių susitikimų platformos, elektroninis paštas) kiekvienais metais mažina popieriaus sunaudojimą 20–30 proc.
Nors ir nedidelis žingsnis, bet nuo šios vasaros ant Seimo stogo įkurdintos ir kelios bičių šeimos, tad prisidedame prie biologinės įvairovės skatinimo“, – vardijo Seimo kanceliarijos atstovė.
Vyriausybės tikslas po dvejų metų tapti neutralia klimatui
Vyriausybė užsibrėžė dar 2024 metais tapti neutralia klimatui institucija, kas esą reiškia, jog viešieji pirkimai turės tapti žaliais.
„[Nacionalinėje klimato kaito valdymo] darbotvarkėje numatytas įsipareigojimas Vyriausybei tapti neutralia klimatui institucija nuo 2024 metais, visam viešajam sektoriui – nuo 2027 metais. Siekiant šio tikslo žalieji pirkimai dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi taps jau nuo kitų metų.
Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų metu įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, perkančiosios organizacijos turi pirkimo dokumentuose nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus – jau šiemet ne mažiau kaip 50 proc. viešųjų pirkimų, skaičiuojant pagal vertę, turi tapti žaliaisiais, kitąmet tai turės būti taikoma visiems viešiesiems pirkimams“, – Delfi komentavo Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius.
Darbotvarkėje, Vyriausybės atstovų teigimu, valstybės įstaigoms taip pat iškeltas tikslas vartoti žaliąją elektros ir šilumos energiją, naudoti netaršų transportą.
Dėl to Vyriausybė vietoje įprastų automobilių esą pradėjo nuomoti hibridinius.
Taupo energiją šildymui
„Vyriausybės kanceliarija praėjusių metų pradžioje priėmė sprendimą sumažinti savo autoūkį – atsisakyta automobilių nuomos sutarties, pagal kurią buvo nuomojami trys lengvieji automobiliai, pasirenkant mažiau taršią hibridinio automobilio alternatyvą“, – nurodė Vyriausybės kanceliarijos atstovai.
Be kita ko, pasak jų, nuo 2019 metų „Vyriausybės kanceliarijos erdvėse etapiškai diegiamos efektyvesnės, aplinkai draugiškesnės LED apšvietimo sistemos (kai kuriais atvejais – automatizuotos), o mažesnės energijos sąnaudos šaltuoju metų laiku pasiekiamos automatiniu patalpų šildymo temperatūros reguliavimu atitinkamais intervalais darbo valandomis ir po jų“.
Lietuva, kartu su Europos Sąjunga, nusimatė iki 2050 metų pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui. Tarp pagrindinių tikslų – iki 2040 metų 85 proc. sumažinti, o iki 2050 metų 100 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 metų lygiu.
