Už valstybės simbolio išniekinimą nuteisto R. Brazevičiaus kasacinį skundą atmetusi trijų teisėjų kolegija pabrėžė, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nusikaltimams Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.
„Valstybės vėliava yra vienas skiriamųjų valstybės simbolių, simbolizuojančių jos nepriklausomybę, šį simbolį viešai išniekinant kėsinamasi į valstybės autoritetą, padaroma moralinė žala jos piliečiams, taip pat gali būti padaroma ir turtinė žala“, – teismo teigimu, padarius šį nusikaltimą nuo atsakomybės asmenį galima atleisti tik tuo atveju, jei yra susitaikymas su valstybės institucijos atstovu.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog R. Brazevičius susitaikė su tinkamu valstybės institucijos atstovu, jo ir neprašė iškviesti į teismo posėdį, todėl jo kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos nuosprendžio, kuriuo už valstybės simbolio išniekinimą R. Brazevičiui buvo skirta 40 MGL dydžio (5,2 tūkst. Lt) bauda, laikytinas nepagrįstu.
Naujoje Vilnioje gyvenantį ir Lietuvos kariuomenėje profesionalaus kario karjeros žadėjusį siekti R. Brazevičių nuteisė Vilniaus apygardos teismas, nors prieš tai bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas kaltinamąjį atleido nuo atsakomybės.
Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai R. Brazevičius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nors ir pažadėjo atlyginti žalą vėliavą nupirkusiai bendrovei „Priemiestis“.
Vilnietį atleisti nuo bausmės Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui pasiūlė Vilniaus miesto apylinkės prokurorė Ala Petrenko, kuriai už nekvalifikuotą valstybinio kaltinimo palaikymą generalinis prokuroras yra skyręs papeikimą (teismas šią nuobaudą pakeitė į pastabą).
Apylinkės teismo teisėjos Jovitos Einikienės nuosprendį prokuratūra apskundė po kilusio skandalo. Prokuratūra pripažino, kad nekompetentingi prokurorės veiksmai ir neteisėtas teismo nuosprendis sukėlė pagrįstą nepasitenkinimą visuomenėje, sumenkino prokuratūros kaip institucijos prestižą.
Apskundę nuosprendį prokurorai teismo prašė R. Brazevičiui skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę – per šį laikotarpį jis būtų privalę būti namuose nuo 21 iki 6 val. bei neatlygintinai išdirbti 50 val. senelių priežiūros įstaigoje. Tiesa, apeliacinį skundą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant baudą.
DELFI primena, kad vasario 16-ąją mirus poetui Justinui Marcinkevičiui, ir 18-19 d. Vyriausybei dėl to šalyje paskelbus gedulą, R. Brazevičius vasario 18-osios vakarą, apie 22.55 val., nuo Genių gatvėje esančio pastato sienos nuplėšė Lietuvos vėliavą su gedulo ženklu.
Nešdamas vėliavą R. Brazevičius su draugais žingsniavo per Naująją Vilnią – ja mojavo, anot liudytojų, kaip per paradą.
Kai apie siautėjančius jaunuolius buvo pranešta policijai, šie išvyko patikrinti informacijos – netrukus pamatė grupelę vaikinų su vėliava. Jie, kaip ir R. Brazevičius, ėmė bėgti nuo policijos, bet pareigūnams pavyko sulaikyti „vėliavnešio“ bičiulį.
Pareigūnai paėmė ir įkaltį – suplėšytą trispalvę, kurią R. Brazevičius sprukdamas išmetė.
Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad tądien R. Brazevičius su bičiuliais šventė vieno draugo gimtadienį – dieną jie buvo nuėję išgerti alkoholio į karių kapines, o vėliau šmirinėjo po mikrorajoną.
„Kai sužinojau, kad dėl mano nusikaltimo yra sulaikytas mano draugas, nuėjau į policiją ir prisipažinau“, – sakė R. Brazevičius. Jis aiškino, kad vėliavą esą suplėšė netyčia – prie spaudos kiosko norėjo ją nuimti nuo koto, tačiau ši lyg tyčia ėmė ir suplyšo.
R. Brazevičius aiškino, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.