Į šiaurę netoli Palangos tilto jos nuskalavo apie 100 metrų pakrantės per 1-2 metrus. Audros metu pagrindiniai kopagūbrio tvirtinimai nenukentėjo, pažeista tik apie 3 proc. vakarinio šlaito tvirtinimų.
Po audros Klaipėdos uostas ir Smiltynės perkėla pirmadienį dirbo be kliūčių.
"Šiandien ramu. Tačiau vakar 7 laivai negalėjo išplaukti, buvo labai didelis bangavimas, banga siekė iki 4 metrų, bet jau į pavakarę vėjas pradėjo rimti", - pasakojo Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius . Audra sekmadienį taip pat sutrikdė ir keltų eismą tarp Klaipėdos ir Smiltynės.
Kaip informavo Smiltynės perkėlos darbuotojai, sekmadienį Senojoje perkėloje keltai pradėjo kursuoti tik nuo 17 val. 30 min., tačiau Naujojoje - keltai plaukė pagal galimybes. Pirmadienį Smiltynės perkėla dirbo sklandžiai ir pagal grafiką.
Sinoptikai trečiadienį vėl prognozuoja didelį vėją. Sekmadienį vėjo gūsiai siekė 23 metrų per sekundę greitį. Pajūryje siautėjusi audra padarė žalą ir kopoms.
Meteorologų teigimu, Lietuvą pasiekė nuo šiaurinės Škotijos krantų daugiau kaip 50 kilometrų per valandą greičiu atūžęs ciklonas.
Audros Baltijos pajūryje nuolat padaro žalos krantams. Praeitą rudenį per itin smarkią, uraganinę audrą jūra nuplovė dalį Palangos paplūdimių, kopas tvirtinusių medinių užtvarų.
Susidarius kritinei padėčiai, buvo nuspręsta nuardytas kopas dar tą patį rudenį padengti šakų klojiniais ir išpinti apsauginėmis tvorelėmis. Šioms priemonėms finansuoti Aplinkos ministerija skubiai skyrė 200 tūkst. litų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.
Pagal Pajūrio juostos tvarkymo programos numatytas priemones viso žemyninio kranto sutvirtinimui ir apsaugai reikėtų apie 5,6 mln. litų, o kasmetinė jo priežiūra kainuotų nuo 0,25 iki 0,75 mln. litų. Krantotvarkos darbams Aplinkos ministerija planuoja gauti ES struktūrinių fondų paramą (apie 5,6 mln. litų).