Kad įgyvendinant kampaniją susikalbėjimo tarp institucijų trūko, sutiko ir Delfi kalbintas investicijų sritį kuruojantis ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
„Strateginiam lygmeny visi sutinka, kad apskritai Lietuva turi didinti savo matomumą, žinomumą ir absoliučiai normali praktika yra turėti tam tikrus projektus, už kuriuos mokami pinigai.
Kad įgyvendinimo lygyje buvo tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, kas ir lėmė galbūt kilusias diskusijas, tas yra tiesa. Mes turėjome pokalbį su „Investuok Lietuvoje“ ir turėsim, kaip tas pamokas išmokti, kad tarpinstitucinis koordinavimas vyktų sklandžiau, kad ateity tokių situacijų išvengtume, kai iš principo teisingos iniciatyvos galbūt vietomis sukelia visuomenei klausimų“, – komentavo viceministras.
Viceministras: kol kas anksti kalbėti apie asmeninę atsakomybę
Pasiteiravus, ar apie situaciją buvo kalbėtasi su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, K. Žemaitis to nepaneigė:
„Įvairių tų pokalbių vyko ir su įvairiais žmonėmis. Gavom įvairaus grįžtamojo ryšio. Nėra klausimų dėl to, kad tai reikia daryti, yra klausimas, kaip – atlikti tai taip, kad tai nekeltų klausimų viešumoje ir viskas būtų aiškiai paaiškinta.“
Kelti asmeninės atsakomybės klausimą dėl to, kad susikalbėjimo tarp institucijų įgyvendinant turinio kampaniją „Financial Times“ pritrūko, pasak K. Žemaičio, kol kas anksti – esą svarbiausia išmokti pamokas.
„Dabar taip iš karto apie kažkokias atsakomybes kalbėti būtų anksti, mes turime įsivertinti visą procesą, įsigilinti į detales ir priimti adekvačius sprendimus.
Svarbiausias dalykas – Lietuvos tarptautinis prestižas ir reputacija, dėl ko dirba ir „Investuok Lietuvoje“, ir iš principo tai daro tikrai gerai.
Šitoje vietoje reikia vertinti šitą konkrečią situaciją ir iš jos pasiimti pamokas. Bet tikrai nenorėčiau komentuoti apie kažkokias pasekmes dėl to, kad tai yra klausimas, kuris turi būti sprendžiamas tarpinstitucine tvarka“, – kalbėjo viceministras.
Su klausimais, kokia yra redakcijos politika dėl turinio kampanijos tekstų žymėjimo, ar žurnalistai, rengę tekstus apie Lietuvą, ir pašnekovai, iš kurių imti interviu tekstams, buvo informuoti, jog publikacijos bus turinio kampanijos dalis, ir jei nebuvo informuoti, tai kodėl, kaip tekstams buvo pasirinktos temos, Delfi kreipėsi į „Financial Times“.
„Financial Times“: galutinius sprendimus priima redakcija
„Financial Times“ Tarptautinės komunikacijos skyriaus vadovė Sophie Knight savo atsakyme pasidalijo ištrauka iš redakcijos kodekso.
Čia teigiama, kad galutinį sprendimą dėl kiekvieno atskiro projekto tinkamumo, prieš įsipareigodami finansavimui, priima vyresnieji redaktoriai, viso proceso metu, tai yra nuo rėmimo užtikrinimo iki turinio paskelbimo, „Financial Times“ žurnalistų ir trečiosios šalies santykiai lieka atskirti.
Jei finansavimas priimamas, reklamuotojas gali pasiūlyti pagrindines temas ir diskusijų temas ir susipažinti su santrauka, tačiau galutinį sprendimą dėl paskelbto turinio visada priima „Financial Times“ redakcijos komanda, kuri savo nuožiūra sprendžia skelbti istorijas ar požiūrius, kurie skiriasi nuo pateiktos santraukos.
Reklamuotojas neturi galimybės susipažinti su konkrečiais projektui rašančiais žmonėmis ar iš anksto susipažinti su turiniu prieš jį paskelbiant.
„Daugelyje pasaulio šalių rengiame specialius reportažus įvairiomis temomis ir anksčiau tokių nepagrįstų kaltinimų nesame sulaukę. Nesuprantu, kodėl į mūsų reportažą Lietuvoje turėtų būti reaguojama kitaip nei į kitus“, – teigė S. Knight.
Reaguodamas į diskusiją, kilusią dėl „Financial Times“ paskelbtas publikacijas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius E. Čivilis feisbuke pasidalijo viešu atsiprašymu. Jis pripažino, kad kilę nesusipratimai projekte dalyvavusiems žmonėms sukėlė riziką jų reputacijai.
Čivilis: kilo rizika projekte dalyvavusių žmonių reputacijai
„Reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusią diskusiją dėl „Financial Times“ leidinyje pasirodžiusio raporto apie Lietuvą, noriu asmeniškai atsiprašyti visų, kuriuos susiklosčiusi situacija paveikė neigiamai.
Mes, „Invest Lithuania“, visada siekiame įsiklausyti į verslo ir institucinius partnerius, nes tikime, jog bendromis jėgomis galime pasiekti dar didesnį proveržį.
Nors pirminiai „Financial Times“ raporto rezultatai, teigiami atsiliepimai iš Lietuvos ir užsienio verslo bendruomenės ir institucinių partnerių, indikuoja tokių projektų svarbą ir naudą Lietuvai, turiu pripažinti, jog projekto eigoje neužtikrinome mūsų partneriams įprastos „Investuok Lietuvoje“ kokybės. Kilęs nesusipratimas viešojoje erdvėje projekte dalyvavusiems žmonėms sukėlė riziką jų reputacijai, dėl ko nuoširdžiai apgailestauju.
„Financial Times“ raportas yra pirmasis tokio lygio tarptautinis projektas mums, kurį laikome svarbia patirtimi ne tik dėl projekto reikšmės, tačiau ir dėl aiškiai identifikuotų sričių tobulėjimui. Ateityje sieksime užtikrinti sklandų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuris sutelktų visus skleisti žinią apie Lietuvą pasauliui“, – dėstė įstaigos vadovas.
Komentarą savo svetainėje paskelbė ir „Investuok Lietuvoje“. Jame apgailestaujama, kad į „Investuok Lietuvoje“ ir „Financial Times“ turinio kampanijos projektą kitos institucijos – Vyriausybė ar ministerijos – nebuvo įtrauktos.
Būtent turinio kūrimo formatas, pasak įstaigos, nulėmė tai, kodėl pašnekovai apie kampaniją nebuvo informuoti iš anksto. O to esą padaryti negalėjo ir „Financial Times“ rašę žurnalistai, nes ir jie nežinojo, kad kampaniją užsakė „Investuok Lietuvoje“.
„Investuok Lietuvoje“: įspėti pašnekovų nebuvo galimybės
„Pasirinktas – raporto – formatas skiriasi nuo naujienų straipsnių – jo tikslas yra ne pranešti naujienas, o iliustruoti valstybės tuometinį portretą bei aktualijas, taip, kaip juos mato žurnalistai, atsižvelgdami į „Financial Times“ auditorijos interesus.
Pats turinys vadinamas „Special Report“, jo formatas yra aiškiai indeksuojamas po komerciniais „Financial Times“ projektais (internetinėje nuorodoje žymima „content“). Tokius raportus jau ne kartą viešino tokios šalys kaip Liuksemburgas, Italija, Kolumbija, Graikija ir kt.
„Financial Times“ raportai yra laikomi redakcijos, o ne partnerių produktu, todėl ir nėra žymimi kaip partnerių ar užsakytas turinys. Užsakovas galutiniam turiniui jokios įtakos neturi – išperkamas tik redakcijos dėmesys ir garantija, kad apie Lietuvą bus rašoma tam tikru metu.
„Investuok Lietuvoje“ turėjo galimybę pasiūlyti savo temas – visos jos siekė pristatyti Lietuvos ekonomikos ir verslo pasiekimus: finansinių technologijų sektorių, kibernetinio saugumo pasiekimus, moteris technologijose, lazerius, verslo ir investicinę aplinką bei kt. Tačiau nei kontrakto sąlygose, nei darbiniuose susitikimuose nebuvo leidinio įsipareigojimo į siūlomas temas atsižvelgti.
Nebuvo derinti nei galimi kalbėtojai, nei iliustracijos ar galutinis rezultatas.
Kontraktas apibrėžė straipsnių skaičių (6), sklaidos priemones ir kampanijos terminą.
Leidinio pasirinktas turinio kūrimo formatas – neinformuoti žurnalistų, kas yra užsakovas ir taip neformuoti išankstinių žurnalistų nuostatų pageidautinam turiniui mums buvo vienas iš esminių šio pasirinkimo argumentų, nes tai leido tikėtis maksimaliai objektyvaus ir leidinio auditorijai aktualaus turinio.
Būtent dėl šio formato – nežinodami nei galutinių temų ir juo labiau kalbėtojų – mes neturėjome galimybės proaktyviai informuoti visų galimų kalbėtojų iš anksto. Deja, tokios informacijos pašnekovams negalėjo perduoti ir žurnalistai, nes jie nebuvo informuoti, kokia institucija yra projekto užsakovė“, – svetainėje aiškino „Investuok Lietuvoje“.
Interviu davė Landsbergis, Šimonytė
Pirmadienį britų portalas „Financial Times“ paskelbė specialią septynių publikacijų seriją apie Lietuvą: šalies politikus, verslininkus, kūrėjus, pasiekimus ir proveržį. Už šias publikacijas sumokėjo „Investuok Lietuvoje“ ir tai – turinio kampanijos dalis.
Viešosios įstaigos ir „Financial Times“ sudarytos sutarties dėl turinio kampanijos vertė – 56,8 tūkst. eurų su PVM. Skelbiama, kad kampanija tęsis du mėnesius.
„Financial Times“ taiko kiek kitokią turinio kampanijos tekstų žymėjimo politiką nei mes Lietuvoje – prie tekstų apie Lietuvą nėra aiškių nuorodų, kad tai – apmokėtas, užsakovo inicijuotas turinys. Su tuo susijusią informaciją galima rasti tik besidomint rubrika „Special reports“, kurioje ir skelbiami tekstai apie Lietuvą.
„Specialūs reportažai suteikia unikalią galimybę mūsų komerciniams partneriams pasiekti įtakingą „Financial Times“ auditoriją: tinkamus žmones, tinkamoje aplinkoje, su tinkama žinute“, – rašoma rubrikos apibūdinime.
Nei „Investuok Lietuvoje“, nei valdžios institucijos, viešindamos informaciją apie „Financial Times“ publikacijas nenurodė, nedavė užuominų, kad tai – inicijuotas, apmokėtas turinys, vėliau savo įrašus socialiniame tinkle tikslino.
„Financial Times“ publikacijoms kalbinosi premjerę I. Šimonytę, užsienio reikalų ministras Gabrielių Landsbergį. Skelbiama, kad politikai nežinojo, jog jų interviu bus panaudoti turinio kampanijai.
Sureagavo prezidentas
„Financial Times“ korespondentas Richardas Milne anksčiau patikino, kad visus redakcinius sprendimus dėl publikacijų apie Lietuvą priėmė portalas.
„Visas straipsnių temas parinkau aš ir daugelį jų parašiau aš. Lietuvos Vyriausybė neturėjo tam jokios įtakos“, – tviteryje reagavo žurnalistas.
Jis pažymėjo, kad visi „Financial Times“ specialūs reportažai yra rengiami atsižvelgiant į reklamos paklausą, tačiau žurnalistai nežino, kas yra reklamos užsakovas, ir žino tik tai, kad yra poreikis parengti tekstus. Tai yra žino, kad yra užsakymas.
„Mes visada galime rašyti tai, ką norime, ir kiekvieną kartą taip ir darome“, – pažymėjo R. Milne.
Praėjusią savaitę į kilusį ažiotažą dėl publikacijų sureagavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad ne kartą bendravo su užsienio žiniasklaidos priemonėmis ir pridūrė, kad už tai niekada nereikėjo mokėti.
Jo įsitikinimu, Lietuvą galima populiarinti ir be apmokėjimo.
„Tai labai raginu išnaudoti visas galimybes populiarinti Lietuvą tais būdais, kurie yra prieinami, ir manau, kad tai tikrai yra įmanoma padaryti, nes šiandien susidomėjimas Lietuva, jos požiūriu į įvykius Ukrainoje, Baltarusijoje tikrai yra natūraliai didelis ir galima būtų sutaupyti valstybės pinigų tiesiog duodant interviu ir populiarinant mūsų požiūrį“, – žurnalistams komentavo G. Nausėda.
