Absoliutus siurprizas
Žinių radijo eteryje pašnekovas priminė, kad jau prieš kurį laiką Ukrainos prezidentas kalbėjo apie planą atsiimti Chersono sritį.
„Neužmirškime, kad ukrainiečiai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar prieš mėnesį, prieš pusantro kalbėjo, kad jie ruošiasi atsiimti Chersoną. Dėl to nori ten telkti pajėgas. Tokį įsakymą buvo suformulavęs. Ir tai jie patvirtino savo veiksmais.
Kadangi labai intensyviai, nuolatos apšaudė kritinius taikinius, objektus: sandėlius, amunicijos sandėlius, didesnes priešo susitelkimo vietas, logistiką, vadavietes. Mes matėme, kad priešas iš kitų krypčių ėmė dalinius ir stiprino būtent Chersoną. Ir ten, matome, jie papuolė į tam tikrą katilą, yra atkirsti nuo logistikos“, – pasakojo jis.
Visgi, V. Malinionis pripažino, jog ankstyvi pareiškimai apie planus jį patį nustebino.
„Man kaip kariškiui irgi buvo kiek keistoka, kodėl jie čia taip viešai tą savo puolimo kryptį nurodo. Man kyla abejonių, kad gali būti, jog pagrindinė puolimo kryptis bus kita. Kadangi nenori atskleisti visų savo planų, nes tai neatitiktų visiškai karo dėsnių“, – kalbėjo atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Jis teigė, jog klaidinimo manevras ukrainiečiams labai pavyko. V. Malinionis Žinių radijo eteryje šią karinę operaciją vadino istorine.
„Nes jie susilpnino kitas kryptis. Ir mes matome, kad per 6 dienas jie įvykdė puikią kontrpuolimo operaciją, kurią galima drąsiai vadinti didžiausia operacija nuo II Pasaulinio karo laikų, dalyvaujančių karių skaičiais, technikos prasme, ir, be abejo, užimtos teritorijos prasme. Tai istorinė operacija“, – sakė V. Malinionis.
Dar vienas sėkmę lėmęs faktorius, anot jo, Rusijos pajėgų veiksmai.
„Buvo klausimas, kaip rusai gins tas teritorijas. Ir ar jie gins jas taip gerai, kaip ukrainiečiai gina savo žemę. Aišku, kad taip nebuvo. Rusijos pajėgoms, matomai, tai buvo netikėta. Ir tai, kas įvyko rusų pusėje, jokiu būdu negalima pavadinti organizuotu ar paruoštu atsitraukimu. Jiems tai buvo absoliučiai siurprizas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Jis teigė, jog kadangi Rusijos kariai turėjo tik pulti Ukrainą, nebuvo įrenginėjamos jokios gynybinės pozicijos.
„Net kalbos matomai apie tai nebuvo. Ir net jeigu ten buvo kažkokių profesionalių kariškių, kurie sakė, kad reikia užėmus kažkokią vietovę įsitvirtinti, pasiruošti kelias gynybos linijas, tas nebuvo padaryta. Matomai, kad ta centralizuoto valdymo pasekmė ir buvo, kad jie nebuvo pasiruošę“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi jis.
Galimybių langas dar atviras
Kai kurie karo ekspertai ir apžvalgininkai tikina, jog paskutinių savaičių įvykiai – lūžis šiame kare. Kiti teigia, jog tai tebuvo viena sėkminga ataka, kuri neturėtų apgauti. Atsargos pulkininkas V. Malinionis Žinių radijo laidoje teigė, jog šių veiksmų poveikis – itin svarbus.
„Rusų karių moralė ir valia kovoti šiuo metu turėtų būti pačiame žemiausiame lygyje. Yra žinių apie masinius atsisakymus vykdyti įsakymus, važiuoti į puolimą. O ukrainiečių pusėje atvirkščiai. Sėkmė visada skatina toliau siekti, tai yra optimizmo, adrenalino pliūpsnis visai kariuomenei. Jiems tikrai tai yra į naudą“, – sėkmingo kontrpuolimo efektą komentavo atsargos pulkininkas.
Jis teigė, jog jei ukrainiečiams pavyktų atsikovoti dar teritorijos, tai „būtų puiku“.
Atsargos pulkininkas V. Malinionis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog ukrainiečiai turi galimybių langą atsiimti savo teritorijas, kuris užsivers maždaug lapkričio mėnesio.
„Prasidės lietūs, šalčiai. Ten teritorija daugelyje vietų bus nepravažiuojama. Tai tiek, kiek ukrainiečiai sugebės atsiimti iki to lapkričio mėnesio vidurio, ją, aišku, reikia ir išlaikyti. Tai manau, kad tuo viskas ir baigsis šiais metais. Nors visko būna kare. Ukrainiečiai jį naudoja“, – sakė jis.
Žinių radijo pašnekovo nuomone, rusai irgi nori pauzės ir pozicinio karo.
„Tam, kad jie galėtų mobilizuoti savo rezervus, pritraukti techniką. (…) Pagrindinė problema dabar yra rusų asimetrinis sugebėjimas apšaudyti Ukrainos teritoriją iš labai toli. Ukrainiečių apšaudymo zona yra apie 200 kilometrų, rusų – 2000 kilometrų. Ši asimetrija yra labai žalinga, rusai gali griauti miestus ir terorizuoti visus civilius Ukrainos gyventojus. Ką jie ir daro“, – kalbėjo V. Malinionis.
Tikisi, kad paskatins tik dar labiau remti Ukrainą
Atsargos pulkininkas V. Malinionis teigė, jog vakarai dar turi kuo ginkluoti Ukrainą.
„Gal reikėtų kalbėti ne tik apie Europą, bet apie ir visas NATO valstybes, bet ne tik apie jas, pavyzdžiui, australai teikia karinę pagalbą. Galiu drąsiai sakyti, kad 54 valstybių pajėgumai yra dešimtimis kartų didesni nei Rusijos pajėgumai. Ir kokybė, ir skaičiai, be abejo. Tai nesulyginami dalykai. Rusija turi daug, bet neturi tiek daug, kiek jų oponentai“, – tikino Žinių radijo pašnekovas V. Malinionis.
Jis teigė, jog ir šaltojo metų periodu „kažkas įvyks“. Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas teigė, jog paskutinių savaičių laimėjimai sąjungininkus paskatins dar stipriau remti Ukrainą.
„Ir dabartinė sėkmė tą tikimybė dar padidino. Subliuško visos abejonės apie ukrainiečių nepajėgumą, apie korupciją, kad jie pardavinėja tuos gautus ginklus, Rusija čia bandė skleisti tokią dezinformaciją. (…) Bet dabar, manau, šita jų pergalė yra pergalė ir mintyse sąjungininkų, kurie remia ukrainiečius. Juos tikrai paskatins dar labiau remti“, – kalbėjo atsargos pulkininkas V. Malinionis.
