Rusijai atsisakius planų užimti Kijevą ir susikoncentravus į Ukrainos pietryčius, Vakaruose nuvilnijo euforija – esą ukrainiečių pergalė tik laiko klausimas.
Tačiau bent jau kol kas to nematyti: rusai žengia į priekį ir po truputį – kąsnelis po kąsnelio, užima vis daugiau Ukrainos teritorijos.
Dabar jau pranešama, kad Baltieji rūmai ėmė abejoti, jog Ukrainai pavyks atsikovoti visas prarastas žemes net ir su jai pažadėta galinga ginkluote. Tai paskelbusio CNN pašnekovai vis dėlto teigė, jog tai nereiškia, kad JAV spaus Ukrainą eiti į kompromisus dėl teritorijų.
Tęsiantis kruvinam karui ne vienas ekspertas yra sakęs, kad rusai neteko daugybės technikos, žuvo geriausiai parengtos rusų pajėgos, todėl į frontą kaip patrankų mėsa metami neparengti kariai.
Tačiau kaip ten bebūtų, rusams pavyksta eiti į priekį – visai neseniai jie užėmė strategiškai svarbų Sjeverodonecką, o Ukrainai suteikus kandidatės į Europos Sąjungą statusą, į Kijevą skrido rusų raketos. Pirmadienį raketomis atakuotas sausakimšas prekybos centras Kremenčuke.
Sekina abi pusės
JAV kariuomenės veteranas ir karinės strategijos ekspertas Davidas Johnsonas prieš kurį laiką pasiūlė nenuvertinti Rusijos kariuomenės.
Jis teigė, kad rusai lėtai šlifuoja kelią per Donbasą, naudodami lėtą, laipsnišką sekinimo manevrą, kurį bus labai sunku sustabdyti.
S. Guzevičius Delfi tikino, kad visada užsitęsus karui vyksta sekinimas, o šiuo atveju jį vykdo abi pusės – rusai ir ukrainiečiai sekina vieni kitus.
Vienas rusų karo ekspertas propagandinėje Rusijos žiniasklaidoje aiškino, kad dabar rusams sekasi, nes jie vienu metu smogia net keliose vietose tam, kad ukrainiečiai nesuprastų, kas vyksta.
S. Guzevičiaus teigimu, jie iš tiesų tai daro.
„Bet galiu pasakyti, kad tokią taktiką naudoja ir vieni, ir kiti, – pabrėžė atsargos pulkininkas. – Tačiau tai nėra kažkoks stebuklas, o išbandytas dalykas. Yra pagrindinė puolimo kryptis, bet kautynės užverdamos keliose vietose tam, kad būtų nukreiptas dėmesys ir sukaustytos pajėgos. Vienur puolimai imituojami, o kitur vyksta tikrasis. Tačiau tai naudojama seniai – karo rūkas žinomas nuo seniausių laikų“.
Jo teigimu, nors daugelis kalbėjo apie ukrainiečių pergalę, tačiau apie ją kalbėti dar labai anksti.
Tai, kad rusai atsisakė savo planų užimti sostinę, buvo didelis laimėjimas, bet, jo žodžiais, nors sukruvinta nosimi, išdaužytais dantimis, bet rusai šliaužia į priekį.
Pastarąsias atakas į Kijeve ir Kremenčuko prekybos centre atsargos pulkininkas vadina gąsdinimo kampanija. Tai jis sieja ne tik su Ukrainai suteikti ES šalies kandidatės statusu, bet ir su NATO viršūnių susitikimu Madride.
„Jie tik parodo, kad savo ketinimų nekeičia“, – įsitikinęs jis.
Karių turi pakankamai
S. Guzevičiaus teigimu, dabar vis aktualesniu klausimu tampa tai, kaip greitai rusai sugeba atstatyti savo praradimus Ukrainoje.
Atsargos pulkininkas tikras, kad žmogiškuosius praradimus rusai gali nesunkiai regeneruoti.
„Jie turi keturias karines apygardas: Vakarų, Pietų, Rytų ir Centro. Dalį pajėgų jie panaudojo net ir iš Rytų karinės apygardos. Tačiau naivu tikėtis, kad Rusija atitrauks karius nuo Kinijos ar nuo šiaurinės sienos, kur yra sukoncentravusi nemažą dalį savo pajėgų. Nemanyčiau, kad jie ten sukoncentravo karius iš visų karinių apygardų. Kad nemažai gerai paruoštų karių žuvo – taip, akivaizdu, bet aš manau, jie turi jų pakankamai. Be to, nenustojo veikti jų mokymo centrai, kurie rengia naujas pajėgas. Ir manau, kad kaip visada – kreivai, šleivai, bet jie jas integruoja“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak jo, labai gerai parengti karį užtrunka nuo metų iki trijų, bet rusų pagrindinė taktika – viską imti mase, todėl jis abejoja, ar rusams reikia labai gerai parengtų karių.
S. Guzevičiaus teigimu, pastarosios rusų specialiųjų pajėgų operacijos nepasibaigė labai didelėmis pergalėmis – nuo bandymo užgrobti Kijevo oro uostą iki pasikėsinimų į Volodymyrą Zelenskį.
„Pagrindiniai teritorijų užgrobimai yra padaryti mase ir šnipinėjimu“, – pabrėžė jis.
Rusų pajėgų nuostoliai didesni, nes, pasak jo, nes jie visada didesni puolančiojoje pusėje. Jo teigimu, puolimą reikia apskaičiuoti taip, kad vienam gynėjui tektų mažiausiai trys puolantieji, jei nori didelės sėkmės – prireiks penkių, o jei ketini sukoncentruoti pajėgas ir greitai užimti teritoriją, gali prireikti ir aštuonių.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog svarbu ir tai, kaip greitai rusai spėja atstatyti ginkluotės ir technikos resursus. Esą jei šarvuotį galima pakankamai greitai suvirinti, įdiegti išmaniąją technologiją į jį jau sudėtingiau ir tai užtrunka ilgiau.
„Aviacijos praradimai pas juos buvo gan nemaži. Kaip jie spėja atstatyti kovinius sraigtasparnius ir naikintuvus, kurie nėra labai greit pagaminami? Tai yra balta dėmė viešojoje erdvėje ir mes to nematome“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, buvo praslydusi informacija, kad viena geležinkelio gamykla Rusijoje perorientuota į tankų gamybą, o tankų gamykla dirba 24 valandas per parą, tačiau kaip greitai pavyksta atstatyti praradimus, patikimos informacijos nėra.
Rūpėjo pridaryti žalos
Naujienų agentūra „Reuters“ neseniai anonimiškai citavo vieną Maskvoje gyvenantį karo analitiką, kuriam kova dėl Sjeverodonecko priminė Pirmąjį Pasaulinį karą.
Jis aiškino, kad Rusijos pajėgos visą mėnesį pasistūmėdavo vos apie 100 metrų per dieną, nes mažiau rūpinosi užgrobti kuo daugiau teritorijos, o labiau – kaip pridaryti kuo daugiau žalos.
S. Guzevičius teigė, kad tokią bauginimo taktiką Pirmojo Pasaulinio karo metais išdėliojo vienas Italijos karo strategas: bombarduoti civilinius objektus ir taip palaužti priešą, priverčiant jį pasiduoti.
„Aišku, tai yra ciniška ir žiauru, bet tai buvo naudojama ir rusai dabar bando panašiai daryti“, – sakė jis.
Reikia pirkti kovinių dronų
Pašnekovo teigimu, nors mūšio lauke ilgai ir neišsilaiko, koviniai dronai yra svarbūs ginklai.
„Jeigu numuša kovinį droną, niekas nežūva, nes piloto ten nėra. Jei numuša naikintuvą, 90 procentų, kad pilotas žus arba papuls į nelaisvę, kurį jį tardys ir kankins“, – kalbėjo S. Guzevičius.
Atsargos pulkininkas sakė, kad koviniams dronams tampat vis svarbesniais, kyla klausimas, kodėl jų neturi Lietuva.
„Matau viešoje erdvėje, kad bus svarstoma (jų įsigyti – Delfi). Jau turbūt pats laikas, juos jau reikėjo turėti“, – sakė jis.
Išrūkyti bus sunku
Pašnekovas pabrėžė, kad tik persvara ginklais ir technologijomis gali visiškai pakeisti situaciją frontuose.
Apie tai daug kalbama jau nebe pirma savaitė, tačiau kas bus, jei ukrainiečiai negaus ginkluotės tiek, kiek jai reikia?
„Jei negaus pakankamai ginklų, jie negalės išmušti rusų iš užimtų teritorijų“, – paaiškino S. Guzevičius.
Jo teigimu, kai rusai nuspręs kažkur sustoti Ukrainoje jie ims įsikasinėti – jie ir dabar tai daro.
„Ir kai jie įsikas gerai, juos išrūkyti bus labai sunku, tam reikia galingos ginkluotės – tikslios ir toliašaudės, kad ji galėtų išarti jų pozicijas“, – teigė jis.
S. Guzevičius svarstė, kad reikiamas kiekis ginklų į Ukrainą neatkeliauja, nes, visų pirma, Rusija – branduolinė valstybė, kuri nuo šių metų vasario elgiasi ypač agresyviai.
„Jie visada buvo sunkiai prognozuojami, o dabar visai sunku prognozuoti – tai, matyt, yra vienas stabdis“, – svarstė pašnekovas. Ir pridūrė, kad kaip rusai nuo vasario jau yra kitokie, taip ir Vakarai turėtų pasikeisti „širdyse ir galvose“.
„Negalima parodyti baimės, todėl, kad rusai ją tiesiog jaučia ir tai diktuoja jų tolimesnius veiksmus ir įžūlumą“, – įsitikinęs jis.
S. Guzevičius, kaip ir nemažai ekspertų, mano, kad jei rusams pavyks paimti dalį Ukrainos teritorijos, jie atstatys resursus ir judės toliau, kitaip tariant, nesustos tol, kol gerai negaus į dantis.
