Avarija įvyko dar praeitų metų rugsėjo 7 d., kai pasibaigus kelionei poilsiautojai buvo vežami į oro uostą. Kaip „Delfi“ informavo autobusu važiavusi Skaistė, į „TUI Baltics“ kelionės paketą buvo įskaičiuotas ir žmonių pervežimas (visų pašnekovų tapatybės redakcijai žinomos – aut. past.)
Užmigo vairuotojas
„Žodžiu, kelionės metu užmigo ir gidas, ir vairuotojas. Nežinau, kokiu greičiu važiavome, nes policija jokių duomenų vėliau nesuteikė, tačiau trenkėmės į sunkvežimį su galimai chlorą talpinusiomis cisternomis. Nuo galvos iki kojų išsimaudėme toje cheminėje medžiagoje, kai kurie žmonės buvo sužeisti. Avarija iš šono tikrai atrodė rimtai. Po jos atvažiavo kitas autobusas, pasiėmė sveikesnius keleivius ir dalis grįžome į Lietuvą“, – lemtingą vakarą prisiminė ji.
Pasak moters, jau lėktuve pasimatė avarijos pasekmės, nes dalis žmonių skrydžio metu pradėjo alpti. „Mes juk negalėjome žinoti, kokia chemine medžiaga buvome aplieti. Taip pat buvo labai keista, kad jokia greitoji mūsų Lietuvos oro uoste nepasitiko. Teko mūsų šeimai patiems važiuoti į ligoninę. Man plyšo raiščiai“, – sakė ji.
Po šio įvykio, pasakojo Skaistė, dvidešimt žmonių susibūrė į grupę ir kreipėsi į advokatą, kad parašytų pretenziją kelionių organizatoriui.
„Tai buvo natūralus sprendimas, kai kelionė šitaip pasibaigė. Nesitikėjome, kad iš kelionės grįšime suluošinti ne dėl savo kaltės. Pusę metų dalykiškai ir taktiškai susirašinėjome su „TUI Baltics“, kol jie mums galiausiai pasiūlė kompensuoti už aplietus ir sugadintus drabužius. Juokingiausia, kad įmonė savo kaltės visoje šioje istorijoje neįžvelgė.
Nesvarbu, kad jų samdyti darbuotojai užmigo prie vairo, ir mes visi vos nemirėme, o gelbėjomės lipdami per išdaužtus langus“, – negalėjo situacija atsistebėti moteris ir pridūrė, kad keturi žmonės dėl sunkių sužalojimų buvo išvežti į Turkijos ligoninę.
Anot jos, iš klientų „TUI Baltics“ visiškai išsityčiojo.
Sustreikavo širdis
Eismo įvykyje nukentėjęs Mindaugas „Delfi“ tvirtino, kad aiškinasi, kokia medžiaga iš tikrųjų buvo cisternose, kuri jį taip rimtai apnuodijo. Pasak jo, įmonės atstovai aiškino, kad tai buvo „Adblue“ medžiaga (dyzelino išmetimo skystis kuris yra naudojamas sumažinti oro taršą, kurią sukelia dyzelinis variklis – aut. past).
„Iš esmės, tai tik salietra ir vanduo. Nemanau, kad man taip pakenkti galėjo šis skystis. Tariuosi su Skaiste ir siųsiu ištirti savo drabužius, kad būtų tiksliai nustatyta, kas tai buvo. Kai vairuotojas trenkėsi į tą sunkvežimį, ten buvo dvi talpyklos po 500 ar toną to skysčio. Vieni gavo daugiau, kiti – mažiau. Mes per tą medžiagą turėjome ir vaikščioti, ir ja kvėpuoti. Taip pat atsirinkti išmėtytus lagaminus. Aš buvau joje permirkęs ir lėktuve visą skrydį ašarojau, iki atvykimo į Lazdynų ligoninę kvėpavau šiuo dalyku“, – dalinosi patyrimais nukentėjusysis.
Mindaugo teigimu, praėjus kelioms dienoms po kelionės jo sveikata tik blogėjo. Jis nebegalėjo naktį miegoti, pradėjo kosėti ir iš pradžių manė, kad šie simptomai įvyko dėl pasikeitusio oro.
„Taip po truputį pastebėjau, kad negaliu kvėpuoti, gulėti ant nugaros, atrodė, lyg plaučiuose prisikaupė vandens. Kol mane tyrė, jokių vaistų nevartojau, nes daktarai nesuprato, kas man yra“, – prisiminė jis.
Galiausiai jam teko gultis į ligoninę, bet tik po praleisto savaitgalio joje, daktarai padarė tomografiją. Vyro būklė buvo tokia rimta, kad galvojo, jog širdis iššoks iš krūtinės.
„Vakare man labai blogai pasidarė, praradau sąmonę ir papuoliau į reanimaciją. Kitą dieną dėl širdies problemų mane pervežė į Santariškių ligoninę. Ten, puikių specialistų dėka, kažkiek mane vėl pastatė ant kojų. Aš jau galvojau, kad reikės širdies persodinimo dėl tų visų medžiagų, kurių prisiuosčiau dėl tos avarijos“, – teigė vyras.
Po visų šių išgyvenimų ligoninėje, jam darbingumo liko tik 45 proc., kai dar prieš metus turėjo nuodugnų sveikatos tyrimą ir buvo visiškai sveikas.
„Prieš šią kelionę liepos mėnesį su baidare galėjau nuplaukti 10 km su baidare, rugpjūčio mėnesį įveikiau 20 km su baidare, šokti parašiutu. Tačiau visa tai liko tik prisiminimais, nes dabar geriu įvairius vaistus ir bandau vėl stiprinti širdį“, – guodėsi Mindaugas.
Jam buvo sunku suvokti, kad įmonė pasiūlė kompensuoti tik už drabužius, kai jo sveikata buvo taip paveikta.
Nukentėjo dukros
Kelionėje nukentėjo ir pretenziją pateikusios Ingos dvi devyniolikmetės dukterys. Lietuvoje vaikų laukusiai mamai teko išgyventi nežinią, kol sužinojo, kas iš tikrųjų įvyko. Pasak jos, agentūra buvo visiškai nepasiruošusi reaguoti į šią krizinę situaciją ir žmonių skausmą.
„Kažkokią dalį padėjo, o paskui visiškai apleido. Viskas, kas dabar vyksta, yra tikras košmaras. Įmonė visiškai nenori nei bendrauti, nei pripažinti savo kaltės“, – nuogąstavo Inga.
Ji papasakojo, kad į avariją patekusiu autobusu važiavo jos dukterys. Kadangi reisas buvo naktinis, merginos užmigo, o pabudo, kai viena nukrito po sėdyne, o kita – ant išsibarsčiusių lagaminų.
„Priekinis ir galiniai išėjimai buvo užsiblokavę, todėl joms teko iššokti pro išdaužytus langus. Viena iš dukrų greitai pastebėjo, kad sesuo kraujuoja, dėl to jas išvežė į vietos ligoninę. Tačiau vaistais, maistu ir kitais reikalingais daiktais pasirūpino to Turkijos miestelio meras. Taip pat mergaites nuvežė į komisariatą, kur buvo du protokolai, ar turi, ar neturi pretenzijų. Jos pasirašė, kad turi. Agentūra pasirūpino tik nakvyne ir skrydžiu į Lietuvą“, – nurodė Inga.
Jai sukėlė juoką pro ašaras, kad tai buvo viskas, ką padarė įmonė, nes po įvykio mergaičių sveikatos būkle niekas nebesidomėjo. Po skrydžio jau visa šeima vyko į Lazdynų ligoninę, kur, gydytojų teigimu, pasirodė paskutiniai.
Kaip ir kitiems, taip ir šioms nukentėjusiosioms įmonė pasiūlė kompensuoti materialinę žalą, tačiau, pasak Ingos, to nebeužtenka.
Pretenziją įmonei pateikusi poilsiautojų grupė nori piniginės kompensacijas ir už fizinę, ir moralinę žalą.
Situacija – žinoma
„TUI Baltics“ komentavo, kad jiems ši situacija yra žinoma, tačiau dėl nepasibaigusio proceso, daugiau ko nors pasakyti negali.
„Su keleiviais bendravome iškart po incidento, teikėme visą reikalingą pagalbą. Bendravimą tęsiame ir dabar. Visi mūsų klientų atvejai yra nagrinėjami individualiai, tarpininkaujame tarp jų, mūsų verslo partnerių ir susijusių trečiųjų šalių, kurie vykdė keleivių pervežimą kryptyje iš viešbučių į oro uostą.“