Ar viešojoje erdvėje kurstoma nesantaika, nustatinėja žurnalistų etikos inspektorius. Inspektorius sprendimus priima atsižvelgdamas į kalbos ekspertų nuomonę. Vertinti internete rašomus komentarus tenka ir A. Smetonai.
„Gaidys“ gali tapti keiksmažodžiu
„Žodis žvirbliu išlekia, jaučiu sugrįžta“, - seną patarlę priminė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas A. Smetona. Pasak kalbininko, neapykantos skatinimas galimas ir žodžiu – čia susiduriame su žodine veika.
Žmonės kalba trimis tikslais - norėdami informuoti (pasakoju, kas nutiko), ką nors paveikti (paduok, paimk, nunešk, paliepk) arba patirti estetinį malonumą (sakau tostą).
„Su tuo ką nors paveikti ir informuoti ir yra didžiausia problema - kaip tai atskirti? Be jokių abejonių, mes turime teisę turėti savo nuomonę ir ją garsiai reikšti. Bet ar turime teisę sakyti: nužudyk, užmušk, nušauk, ištarkuok šikną ir dar žiauriai“, - kalbėjo A. Smetona.
Jis atkreipė dėmesį į teisinę problemą: jeigu žmogus pasakė „Nušauk gėjų!“, turi būti nubaustas ir greičiausiai bus nubaustas. „Seimo narys išsitraukęs šautuvą ir paaiškinęs per televiziją, kad šaus tiems patiems gėjams į užpakalį, nubaustas nebuvo, nors jo raginimas, kadangi jis yra Seimo narys, yra daug paveikesnis“, - pastebėjo kalbininkas.
„Blemba“ - keiksmažodis
„Kalbant apie silpniausius išsireiškimus, pridėkite pradžioje frazę „kas galėtų paneigti...“, arba „manau...“, ir bus dažnu atveju sunku atskirti nuomonę nuo raginimo arba skatinimo“, - aiškino A. Smetona. Jis patarė vengti smurtą reiškiančių ir diskriminuoti kviečiančių žodžių: uždaryti į kalėjimą, išvežti, pasodinti į kalėjimą.
„Pastebėjau, kad bet kokiu žodžiu galima įžeisti žmogų: kai kuriems „gaidys“ - normalus žodis, o kai kuriems - mirtinas įžeidimas“, - atkreipė dėmesį DELFI skaitytojas.
A. Smetona pastebėjo, kad kalboje vyksta žodžių reikšmių kitimo procesas. „Ir pats gražiausias lietuviškas paukštis gaidys dėl to tampa kone keiksmažodžiu. Bet jeigu visa visuomenė pradeda vartoti kone kalėjimo žargoną, tai gali taip anksčiau arba vėliau nutikti, kad žodis gaidys gali tapti nevartotinu žodžiu, keiksmažodžiu“, - sakė kalbininkas.
Jis pastebėjo, kad atvirkščias procesas stebimas su žodžiu „blemba“. Daug kas jo nelaiko keiksmažodžiu, tačiau realiai jis yra keiksmažodžio „blet“ trumpinys.
Z. Zamžickienė: už žodžius atsakyti reikia
„Už nuomonę niekas niekada nebaudžia. O už žodžius atsakyti reikia... Mes manome, kad bausmės už neapykantos skatinimą yra adekvačios, jų dydį nustato teismas“, - sakė žurnalistų etikos inspektorė Z. Zamžickienė.
Pasak Z. Zamžickienės, viešiesiems asmenims turėtų būti taikomas didesnis atsakomybės laipsnis, nes jų paveikumas yra didesnis. Kiekvienam politikui ji patarė paskaityti retorikos vadovėlį.
„Ar bausite politikus, kurie viešai kursto neapykantą, pavyzdžiui, seksualinėms mažumoms net kalbėdami Seimo tribūnoje? Jų neapykantos kalba turi rimtesnes pasekmes, todėl nereikėtų apsiriboti tik interneto portalų komentatorių gaudynėmis...“, - pastebėjo DELFI skaitytojas.
Inspektorės teigimu, vienintelis kelias - piliečiams būtų aktyviems ir dėl tokių Seimo narių ar kitų politikų pasisakymų rašyti skundus prokuratūrai kaip ir dėl eilinių piliečių.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai daugiausia tenka tirti skundus dėl nesantaikos kurstymo homoseksualių asmenų, žydų ir čigonų atžvilgiu. Nuo 2010 metų tarnybai reikėjo įvertinti apie 1 tūkst. interneto komentarų.