Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas su pastabomis nesutinka. Esą saugomose teritorijose žemės turintys žmonės su šiuo savo turtu beveik nieko negali daryti ir dėl to gyvenimą parke ar draustinyje suvokia ne kaip privilegiją, o kaip nelaimę.
Teisininkai baiminasi kraštovaizdžio sudarkymo
Seimo teisininkai pastebi, kad parlamentui teikiamas įstatymo projektas gerokai skiriasi nuo pirminio A. Salamakino teikto varianto. Dabartiniame dokumente esą gerokai praplečiamas ratas išimčių, leidžiančių valstybiniuose draustiniuose parkuose kaitalioti žemės paskirtį.
„Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės skiriasi nuo pirminio projekto varianto. Projekto 1 straipsnyje yra žymiai praplečiamas ratas atvejų, kuomet saugomose teritorijose (valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose) privačios žemės sklypai galėtų būti dalinami dalimis bei keičiama pagrindinė konservacinė ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis“, - pabrėžiama Teisės departamento išvadoje.
Be to, Seimo teisininkai baiminasi, kad A. Salamakino siūlymų įteisinimas sudarytų prielaidas kraštovaizdžio sudarkymui.
„Nėra aišku, kiek konkrečiai naujų žemės sklypų po padalinimo atsirastų tokiose saugomose teritorijose bei kokią įtaką tai turėtų jų gamtinės aplinkos išsaugojimui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams. Tokiu atveju privažiavimui prie naujų sklypų galimai atsirastų būtinybė nustatyti žemės servitutus ir pan., o tai galimai sudarytų prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką“, - teigia Teisės departamentas.
A.Salamakinas: siekiame, kad saugomų teritorijų gyventojai nesujaustų jų kaliniais
Teisės departamento pastabos aptartos trečiadienio Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. A. Salamakinas DELFI teigė, jog į dalį pastebėjimų nutarta atsižvelgti, tačiau Seimo teisininkams užkliuvusio siūlymo praplėsti žemės paskirties keitimo galimybes atsisakyta nebus.
„Kai kuriems Teisės departamento siūlymams pritarėme, kai kuriems – ne. Mes manome, kad tas (sklypų – DELFI) atidalijimas nukreiptas į žmogaus laisvę, galimybę nors kažkiek turėti ir saugomose teritorijose: pasistatyti namą, atsidalinti sklypus. Nes iki šiol labai daug nusiskundimų. Kad jeigu žmogus gyvena saugomose teritorijose, jam net kuolo negalima į tvorą įkalti“, - kalbėjo A. Salamakinas.
Pasak jo, siekiama žemę saugomose teritorijose turintiems asmenims suteikti daugiau manevro laisvės – taip jie esą nustos jautęsi parkų ir draustinių kaliniais.
„Koncepcija, sakykime, šios kadencijos: kad žmogus, gyvenantis saugomose teritorijose, jaustųsi turįs privilegiją. O ne kaip nelaimę. Čia tik pirmas žingsnis, bus ir daugiau tokių projektų, kad tie žmonės pajustų, kad jiems pasisekė gyventi saugomoje teritorijoje“, - dėstė A. Salamakinas.
Su teisininkų pastabomis, kad įstatymo pakeitimai gali „pakeisti natūralų kraštovaizdį ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką“, socdemas nesutinka.
„Jokiu būdu ne. Jeigu žmogus atsidalins sklypus, pakeis paskirtį, pasistatys trobelę pagal visus reikalavimus. Nes visi reikalavimai išlieka, kad ten neatsirastų kažkokie mūrai ar kas. Turi viskas išlikti. Ir gamtovaizdis, ir viskas. Bet reikia duoti ir truputį laisvės žmonėms. Jokiu būdu nesužalosime saugomų teritorijų“, - tikino A. Salamakinas.
Pasak jo, komitete įstatymo pataisos gerokai pakoreguotos, užlopytos pirminiame variante buvusios spragos, o pakeitimams pritaria ir uoliausi saugomų teritorijų gynėjai Seime.
Saugomų teritorijų įstatymo pataisos gali būti priimtos jau ketvirtadienio Seimo posėdyje.