Buvusi valstiečių liaudininkų lyderė K. Prunskienė, kuri kovoje dėl partijos vadovo posto nedalyvavo, tapo garbės pirmininke, tačiau į pirmininko pavaduotojus jos kandidatūra nebuvo pasiūlyta.

Pats R. Karbauskis, klausiamas, kodėl į pavaduotojas nesiūlė K. Prunskienės, sakė taip nusprendęs dėl to, kad buvusi partijos lyderė dalyvaudama prezidento rinkimuose nori būti nepriklausoma ir nesiejama su kuria nors politine jėga.

„Buvo tam tikri pareiškimai, kad buvusi partijos pirmininkė norėtų būti nepriklausoma nuo politinės partijos kandidatuodama prezidento rinkimuose. Tai tas klausimas net nebuvo darbotvarkėje“, - žurnalistams sakė naujasis valstiečių liaudininkų lyderis.

K.Prunskienė pasitraukė iš kovos dėl partijos lyderio posto

K. Prunskienė iš kovos dėl partijos lyderio posto pasitraukė tik nubalsavus, jog klausimas dėl pirmininko rinkimų bus įtrauktas į darbotvarkę. Politikė laikėsi anksčiau duoto žodžio, kad tuo atveju, jei suvažiavimas bus paskelbtas rinkiminiu, vėl tapti pirmininke ji nepretenduos.

Vietoje savo pavardės K. Prunskienė, antrindama kai kurių skyrių nuomonei, pasiūlė sau artimo europarlamentaro G. Didžioko kandidatūrą, o dalis skyrių pageidavo, kad partijos vadovo rinkimuose dalyvautų Šiaulių rajono skyriaus pirmininkas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) pirmtakės - Valstiečių partijos - įkūrėjas bei vienas aršiausių buvusios lyderės kritikų R. Karbauskis.

Kovoti dėl valstiečių liaudininkų pirmininko posto buvo pasiūlytas ir buvusio partijos vadovės pavaduotojas, eksparlamentaras Viktoras Rinkevičius, tačiau jis savo kandidatūrą atsiėmė.

Prašė partijos paramos prezidento rinkimuose

Dar tebebūdama valstiečių liaudininkų vadove K. Prunskienė šeštadienį pradėjo suvažiavimą ir paprašė partijos paramos prezidento rinkimuose, kuriuose ji dalyvaus kaip savarankiška kandidatė. Tačiau politikės prašymas nuskambėjo kiek miglotai, mat K. Prunskienė drauge pabrėžė įvertinanti prieš ją veikiančios grupės aktyvumą bei teigė nenorinti primesti partijai rūpesčių.

„Taip pasielgiau (...) įvertindama situaciją partijoje, prieš mane veikiančios grupės aktyvumą, be to ir nenorėdama niekam primesti rūpesčių. Žinoma aš tikiuosi, kad turėsiu daugelio jūsų palaikymą ir realią pagalbą“, - šeštadienį vykusiame suvažiavime sakė K. Prunskienė.

Eksministrė bei buvusi parlamentarė taip pat pridūrė, kad nepriklausomo kandidato statusas prezidento rinkimuose sudaro sąlygas siekti platesnio visuomenės bei visuomeninių organizacijų palaikymo, o jos profesinė patirtis bei kompetencija esą leidžia aprėpti kur kas didesnį visuomenę kamuojančių problemų ratą.

DELFI primena, kad šios savaitės pradžioje K. Prunskienė paskelbė dalyvausianti valstybės vadovo rinkimuose, kurie vyks gegužės mėnesį, tačiau patikino nebesieksianti partijos vadovo posto, jeigu suvažiavimas bus paskelbtas rinkiminiu ir jame bus perrenkamas valstiečių liaudininkų lyderis.

Išrinktasis partijos pirmininkas R. Karbauskis, paklaustas, ar, jo nuomone, partija turėtų paremti K. Prunskienę kovoje dėl prezidento posto, sakė, kad šiuo klausimu turi pasisakyti visa partija, tačiau asmeninės nuomonės neišsakė.

„Aš manau, kad partija turėtų tai svarstyti viena ar kita forma. Toks pageidavimas, atrodo, buvo, bet susirinks taryba, svarstys galimo palaikymo formas – kokios jos gali būti. Galbūt kai kurie partijos skyriai galės ir norės“, - svarstė valstiečių liaudininkų pirmininkas.

Pozicijos susvyravo pralaimėjus Seimo rinkimus

K. Prunskienės pozicijos partijoje susvyravo po pralaimėtų Seimo rinkimų, kai į parlamentą pateko tik trys valstiečių liaudininkų atstovai, mandatus laimėję vienmandatėse apygardose, o pati partija neperžengė 5 proc. barjero.

Valstiečių liaudininkų pirmtakės – Valstiečių partijos – įkūrėjas R. Karbauskis dėl šio pralaimėjimo iš dalies kaltino K. Prunskienę, kuri partiją neva naudojo savo įvaizdžio formavimui. Tuo metu pati K. Prunskienė tokius kaltinimus atmetė ir partijos nesėkmę rinkimuose grindė ne tik savo, bet ir kitų LVLS vadovų atsakomybe.

„Neįsivaizduoju, kaip galėtų bet kuri partija laimėti rinkimus, jei iš 7 partijos vadovų, net 4 apsisprendžia nedalyvauti Seimo rinkimuose, o kai kurie – netgi jokiuose rinkimuose. Mūsų stipriausi merai taip pat sutinka būti sąrašuose, bet faktiškai į Seimą nepretenduoja. Keisčiausia, kai pareiškiama, kad partijos vadovai apskritai gali nedalyvauti jokiuose rinkimuose“, - piktinosi K. Prunskienė.

Ragino dalyvauti rinkimuose į EP

Kalbėdama suvažiavime K. Prunskienė, be kita ko, paragino partiją būtinai dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) ir, galbūt, sudaryti koalicinį sąrašą su kitomis politinėmis jėgomis: „Manau, kad vieniems, be bendro sąrašo su partneriais, laimėti būtų sunku“.

Anot politikės, dalyvavimas rinkimuose į EP yra puikiai suderinamas su kandidatavimu prezidento rinkimuose, tačiau neatskleidė, ar pati norėtų siekti ir prezidento posto, ir europarlamentaro mandato.

„Koks ryšys tarp kandidatavimo prezidento ir EP rinkimuose? Teisiniu požiūriu tai leistina, o politiniu požiūriu – prasminga, nes suteikia ne tik kandidatui, bet ir partijai daugiau galimybių viešoje erdvėje ir konsoliduoja rinkėjus bei rėmėjus“, - kalbėjo valstiečių liaudininkų lyderė.