„Tai yra kai kurių užsienio ekonomistų pasiūlymas. Kaip matome, Rytų Europos šalys yra įvardijamos kaip didžiausia problema visam Europos Sąjungos blokui. Natūralu, kad yra iškelta ta idėja, kad neatsižvelgiant į anksčiau iškeltus kriterijus visas naująsias ES nares įtraukti į eurozoną. (...) Tačiau, aišku, kad tai yra tik ekonomistų nuomonė ir klausimas, ar EK ir Europos Sąjungos vadovai tokiam veiksmui yra pribrendę“, – po koalicijos partnerių pusryčių žurnalistams kalbėjo A. Zuokas.
Kalbėdamas apie galimybę iš biudžeto mokamus atlyginimus pervesti eurais liberalcentristų lyderis tvirtino, kad taip žmonės netgi galėtų sutaupyti litų į eurus keitimo išlaidas, nes šiuo metu maždaug 80 proc. būsto paskolų yra paimtos eurais arba susietos su eurais.
„Šis klausimas yra iškeltas diskusijai. Aš prisimenu, kad ES įvedant eurą, man būnant Vilniaus meru tarnautojams buvo pasiūlyta, kad kas nori, atlyginimus gali gauti eurais“, – sakė jis.
„Na, šalyje yra daug įvairių idėjų, be abejo, smagu, kad jų yra labai įvairių. Kurios yra teisingos, kurios neteisingos, šiuo atveju, manau, kad yra sunku kalbėti“, – nuo platesnių komentarų apie šią idėją susilaikė finansų ministras Algirdas Šemeta.
Siūlymą kritikuoja
„Tokias idėjas aš vertinčiau gana kritiškai, nors idėja tikrai jau buvo ne kartą išsakyta. Jeigu vien tik valstybės sektorius mokėtų algas eurais ir padidėtų diskusijos apie galimą lito devalvavimą, tai iš tiesų valstybė atsidurtų nekokioje situacijoje, nes jeigu kažkas įvyktų, tai reikštų, kad savus apsaugojo, o verslą praktiškai nuskandino. Tai tikrai nėra gerai“, – apie A. Zuoko siūlymą mokėti atlyginimus eurais DELFI sakė „Dnb Nord” banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka.
Jos manymu, į Lietuvos sprendimą vienašališkai įsivesti eurą EK reaguotų „labai kategoriškai“.
„Jeigu viena iš pusių nesilaiko nustatytų žaidimo taisyklių, tai atitinkamai kita galėtų imtis sankcijų. Tačiau sankcijos už tokius sprendimus kol kas nėra apibrėžtos, nors kalbos apie tai nesiliauja. (...) Su Juodkalnija (vienašališkai įsivedusia eurą – DELFI) EK atsidūrė praktiškai aklavietėje, nes jie įsivedė eurą be jokių kriterijų. Jeigu ekonomikoje cirkuliuoja vien tik eurai, kredito linijos eurais yra duodamos tomis pačiomis sąlygomis arba labai panašiomis sąlygomis – tai nesumažina šalies rizikos“, – kalbėjo J. Rojaka.
Kita vertus, analitikė mano, kad dabartinėje situacijoje EK „gerokai lanksčiau“ žiūrės į naujų šalių tapimą euro zonos narėmis.
DELFI primena, kad ankstesnė Gedimino Kirkilo Vyriausybė dar 2007 m. balandį taip pat kalbėjo apie galimybę Lietuvoje plačiau atsiskaityti eurais.
„De facto Lietuva eurą turi, todėl, pavyzdžiui, turistams reikėtų pranešti, kur būtų galima atsiskaityti eurais“, – prieš kone dvejus metus žurnalistams sakė G. Kirkilas.
Lietuva siekė įsivesti bendrąją ES valiutą nuo 2007 metų kartu su Slovėnija, tačiau šalies infliacija buvo didesnė už numatytą Mastrichto kriterijų – jį viršijo 0,1 proc.
Šiuo metu svarstoma, kad visus Mastrichto kriterijus Lietuva galėtų atitikti apie 2013 m.