Nuogąstauja dėl „didesnio susidorojimo plano“

„Neigiamas homoseksualių santykių vertinimas Lietuvoje vienaip ar kitaip jau įtvirtintas įvairiuose įstatymuose. Bet šis projektas viską vainikuoja ir įteisina sunkiasvorę homofobiją“, - pirmadienį DELFI teigė V. Simonko.

„Mūsų genocidas vyksta jau seniai. Pripratome, kad tai tapo gyvenimo norma. Bet Seimas nutarė eiti toliau“, - piktinosi LGL vadovas.

Taip jis įvertino Seimui pateiktą griežtesnį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projekto variantą. Šiame projekte siekiama įtvirtinti papildomus kriterijus viešajai informacijai, kuri esą daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi.

Politikams palaiminus dabartinį projektą, neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi turinčia būtų pripažinta tokia informacija, kurioje, be kita ko, agituojama už homoseksualius santykius, iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės.

Tiesa, taip pat būtų traktuojama informacija, kurioje tyčiojamasi ar niekinama dėl seksualinės orientacijos. Projektą parengusios darbo grupės siūlymu, šios informacijos sklaida būtų ribojama arba draudžiama. Kartu daugiau dėmesio žadama skirti elektroniniu būdu skleidžiamai informacijai.

Anot V. Simonko, drausti reikėtų nebent kai kuriuos filmus, kurių Lietuvoje „ne per daugiausia“. Tačiau televizijos esą ir dabar retai išdrįsta rodyti šviečiamojo pobūdžio juostas ar laidas. „Didelių pasikeitimų nelaukiu, nebent internete, kuris buvo viena iš nedaugelio mūsų laisvesnio egzistavimo erdvių ir kur valdžia dar negalėjo kištis“, - sakė jis.

LGL valdybos pirmininko teigimu, politikų pareiškimai patvirtina, kad „visas įstatymas rašomas praktiškai dėl 13-o punkto (būtent šiame 4 straipsnio punkte kalbama apie homoseksualius santykius – DELFI)“. „Gal tai – paranojiškas susireikšminimas, bet kas gali paneigti, kad projektas nėra didelio susidorojimo plano dalis?“ – retoriškai klausė V. Simonko.

Praėjusią savaitę jis lankėsi Europos Parlamente (EP), kur Lietuvos politikų ir visuomenės požiūris į homoseksualus sulaukė nemažai dėmesio: „Visi vienu balsu sutiko, kad Lietuva yra viena iš problematiškiausių šalių šiuo klausimu. Vakarai pakraupę dėl to, kas dedasi Lietuvoje“.

EP grupės, ginančios gėjų ir lesbiečių teises, pirmininkas britas Michaelas Cashmanas esą pažadėjo Lietuvos homoseksualams visokeriopą pagalbą, gal net apsilankyti mūsų šalyje ir susitikti su Seimo nariais. Pasak politiko, prieš porą dešimtmečių panašus apribojimas buvo priimtas Didžiojoje Britanijoje, bet vėliau jį esą teko atšaukti.

Kritikavo „Amnesty International“

V. Simonko priminė pavasarį paskelbtą tarptautinio judėjimo už žmogaus teises „Amnesty International“ ataskaitą, kurioje Lietuva sulaukė kritikos dėl tolerancijos stokos, homoseksualų diskriminavimo, rasistinių išpuolių. Tokia išvada padaryta dėl diskriminacinių sprendimų uždrausti kelis homoseksualų bendruomenės renginius, viešų netolerantiškų pareiškimų ir teisės aktų pataisų.

„Amnesty International“ užkliuvo dar prieš porą metų parengta minėto įstatymo pataisa, kuria pasiūlyta informaciją apie homoseksualumą prilyginti fizinio ar psichologinio smurto scenoms, mirusiųjų ar žiauriai suluošintų kūnų rodymui, siaubą ir baimę keliančiai, smurtą ar savižudybes skatinančiai informacijai.

Pasak projekto autorių, netradicinės seksualinės orientacijos santykių pateikimas palankioje šviesoje gali turėti neigiamų pasekmių vaikų fiziniam, protiniams ir, visų pirma, moraliniam vystymuisi.

Anuomet V. Simonko DELFI teigė, jog remiantis šia pataisa būtų galima uždrausti net tokių filmų, kaip tris „Oskaro“ statulėles, Venecijos filmo festivalio „Auksinį liūtą“, „Auksinių gaublių“, BAFTA ir nemažai kitų apdovanojimų laimėjusios Ango Lee juostos „Kuprotas kalnas", kurioje vaizduojama dviejų vyrų meilė, rodymą.

LGL vadovo teigimu, Vakaruose įvairios organizacijos gauna teisę rengti laidas apie homoseksualus. Duisburgo savivaldybė esą dar prieš dešimtmetį suteikė patalpas homoseksualų organizacijai. Lincas, kuris kitąmet kartu su Vilniumi bus Europos kultūros sostinė, gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų bendruomenei skyrė atskirą pastatą.

„Mes šiuo klausimu galime lygiuotis ne į Vakarus, o į Baltarusiją“, - ironizavo V. Simonko.