„Mes linkime, kad šiai Vyriausybei pasisektų, bet mes netikime, kad jai pasiseks“, - posėdyje sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos vardu kalbėjęs Vitas Matuzas savo kalboje atkirto, jog socialdemokratai turi prisiimti dalį atsakomybės už tai, kad Lietuva išgyvena finansinę krizę: „Socialdemokratai turėtų kartoti lotynišką sentenciją - mea culpa, mea maxima culpa (aš kaltas, aš labai kaltas). Ypatingai pabrėžiant žodį „Maxima“.
Kiek netikėtą poziciją Vyriausybės programos klausimu išreiškė valdančioji Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Pastarosios lyderis Artūras Zuokas apgailestavo, kad liberalcentristams nepavyko išlaikyti 18 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Kaip žinoma, koalicijos partneriai šį mokestį sutarė kilstelėti iki 19 proc., nors anksčiau kalbėta apie 20 proc. kartelę. Šiuo metu šis mokestis siekia 18 proc. - jį ir siekė išlaikyti liberalcentristai.
„Galima vadinti tai krizės mokesčiu“, - iš tribūnos antradienį sakė A. Zuokas. Drauge politikas pabrėžė, kad didesnis PVM turi būti taikomas tik vienerius metus ir paragino būsimą finansų ministrą Algirdą Šemetą termino ribas įtraukti į teisės aktus.
Socdemai prisižadėjo nebūti agresyvūs
Z. Balčyčio teigimu, 15-osios Vyriausybės programai pritarti negalima, nes koalicijos pasirinktas krizės įveikimo metodas nėra tinkamas. Anot politiko, programoje puikiai atskleidžiama, kad valstybė imasi griežti taupymo politikos, tačiau kyla klausimas, ar sutaupytos lėšos bus naudojamos tikslingai.
Nerimą jam kelia tai, kad konservatoriai-krikdemai bei kiti koalicijos partneriai užsibrėžė reformuoti daugelio institucijų funkcijas, keisti pavadinimus. Todėl, pasak jo, pinigai bus išleisti blankų perspausdinimui bei iškabų keitimui.
„Pasirinktas metodas neatskleidžia pagrindinio tikslo. Dėl ko mes didiname mokesčius ir kur bus skirti šie 5,3 mlrd. Lt papildomų surinktų pinigų, kur jie nueis? Skaitant Vyriausybės programą susidaro dvejopas įspūdis, kad šie pinigai daugiausia bus skiriami įvairioms valdymo reformoms, kurios numatytos dviejuose trečdaliuose programos. Tai yra ŽŪM pavadinimo pakeitime, kas papildomai reikalauja gana nemažų išteklių, jos perkėlimui į Kauną. Net 14 įvairių institucijų, kurios šiandien veikia, yra numatoma pakeisti jų pavadinimus arba dalinai perkelti funkcijas“, - sakė Z. Balčytis.
Socialdemokratų vadovas Seime pripažino, jog programoje esama ir neblogų minčių, tačiau sakė netikįs, kad naujajai Vyriausybei pasiseks įgyvendinti programines nuostatas, nes jos paprasčiausiai yra nerealios. Pasak Z. Balčyčio, Lietuva turėjo sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu ir eiti mokesčių mažinimo, o ne didinimo, keliu.
„Aišku, yra nauja dauguma, ji turi teisę pasirinkti savo ėjimo kelią ir mes tam neprieštaraujame. Mes norime užtikrinti, kad būsime ne tokie agresyvūs, kokia buvo iki šiol opozicija, stengsimės konstruktyviai prisidėti prie sprendimų ir linkime, kad šiai Vyriausybei pasisektų, bet mes netikime, kad jai pasiseks, nes pasiūlyti būdai <...> atves prie dar didesnio bedarbystės atsiradimo įvairiose įmonėse“, - kalbėjo socdemų seniūnas.
Vyriausybės programa - valstybės kastracija?
Nepasitenkinimą programa iš tribūnos išsakė ir kitos opozicinės frakcijos – „darbiečiai“ bei „Tvarka ir teisingumas“. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pabrėžė, kad Lietuvoje išaugę mokesčiai, palyginus su Europos Sąjungos valstybėmis, blogina mūsų valstybės konkurencingumą.
Anot V. Uspaskicho, išaugę mokesčiai skatina kontrabandos srautų didėjimą, tuo tarpu importuojamų kontrabandinių prekių gausėjimas valstybei daro didesnę žalą, nei eksportuojamoji kontrabanda. Iliustruodamas savo žodžius, politikas pasitelkė Kinijos pavyzdį.
„Į Kiniją kontrabanda neplaukia. Kinijai tai negresia, nes Kinijoje mažiausiai mokesčiai, ko gero, visame pasaulyje. Bet jų ekonomika auga sparčiai“, - posėdyje kalbėjo Darbo partijos lyderis.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis piktinosi daugybe programos nuostatų, nors neneigė, jog Vyriausybės ketverių metų darbo plane yra ir gerų dalykų. Anot „tvarkiečio“, biudžetą naujoji valdžia balansuoja mechaninėmis priemonėmis.
„Man atrodo, kad šios programos kūrėjai užmiršta paprastą taisyklę – norint, kad ant avies užaugtų vilnos, kurią galima kirpti, gyvūnėlius reikia šerti, rūpintis ir globoti, o ne kastruoti“, - sakė V. Mazuronis.
A.Zuokas – atskalūnas?
Keturių partijų koalicijos narės – LiCS – lyderis A. Zuokas Vyriausybės programos svarstymo metu, skirtingai nei kiti koalicijos nariai, iš dalies sukritikavo kai kurias antikrizines ministrų kabineto priemones.
„LiCS nepavyko apginti pozicijos ir išlaikyti esamą 18 proc. PVM mokesčio tarifą. Tik liberalioms koalicijos partnerėms suvienijus jėgas ( su Liberalų sąjūdžiu – DELFI), pavyko sutarti dėl kompromisinio sprendimo – 1 proc. didesnio PVM dydžio, kurį galima pavadinti krizės mokesčiu. Ir kuris galiotų tik 2009 m.“, - sakė A. Zuokas.
Politikas, be kita ko, sakė besitikintis greitu laiku išvysti detalius skaičiavimus, kam reikia šio mokesčio padidinimo. A. Zuokas taip pat išsakė nepasitenkinimą, jog valdantieji naikina PVM lengvatas spaudai, vaistams, kultūros renginiams, apgyvendinimo paslaugoms bei viešėjam transportui.
„Tikrai nesuprantu, kam turi būti panaikinta PVM lengvata spaudai ir knygoms. Jos (lengvatos – DELFI) egzistuoja visose ES šalyse, išskyrus Bulgariją“, - sakė A. Zuokas.
„Valdantieji tikisi, kad žmonės puls daugintis“
Seimo narių diskusijoje dėl Vyriausybės programos projekto bene aktyviausiai reiškėsi socdemai, kritikavę įvairias sritis – nuo mokesčių reformos iki kaimo politikos. „Krizės įveikimo planas po kokių metų-dvejų duos rezultatą: BVP sumažės, bedarbystė padidės, daugybė įmonių bankrutuos“, - tvirtino ligšiolinis susisiekimo ir buvęs finansų ministras socdemas Algirdas Butkevičius. Jis suabejojo, ar ilgainiui kai kurios įmonės turės ką mokėti į valstybės biudžetą.
Parlamentaras neigiamai įvertino PVM tarifo didinimą, šio mokesčio lengvatos vaistams naikinimą, kai kuriuos kitus žadamus pokyčius. Anot jo, užmojis mažinti skaičius visose biudžeto eilutėse yra „socialistinis principas“ – išlaidas esą reikia vertinti pagal programas, vienodai nenubraukiant finansavimo visoms iš eilės.
Anot frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nario Juliaus Veselkos, po mokesčių reformos pajamos kur kas daugiau padidės tiems, kurie ir dabar neblogai uždirba. Tuo tarpu penktadalis dirbančiųjų, kurie gauna minimalų atlyginimą, ne tik nepajus pastebimo įplaukų padidėjimo, bet ir turės daugiau išleisti vaistams.
„Krikščioniškos vertybės ir tautos prisikėlimas – kol eini į valdžią. O kai ateini, užpečkin užmetama. Tikrai „morali“ politika“, - ironizavo J. Veselka. Savo ruožtu socdemas Algirdas Sysas kritikavo šeimos politiką – šioje programos dalyje esą žadamas „miglotas rytojus“.
„Valdantieji tikisi, kad žmonės puls daugintis ir kadencijos pabaigoje turės bent po keturias atžalas. Nes vieninteliai konkretūs skaičiai – kad 2050 m. šalyje gyvens 4 mln. gyventojų“, - kalbėjo parlamentaras.
„Kad šeimoje būtų daugiau vaikučių, neužtenka šeimos koncepcijos ar nutraukti elektrą miestams ir miesteliams“, - teigė A. Sysas, pažymėdamas, kad tam reikia pajamų bei didinti visuomenės užimtumą.
Anot „darbiečio“ Vytauto Gapšio, Vyriausybės programoje žadama jaunimo politika leidžia ją vadinti „nevilties programa“. Tuo tarpu buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socdemas Justinas Karosas nustebo, kad programos skiltyje apie užsienio politiką nepateikiama jokių kritinių pastabų apie ligšiolinių valdančiųjų veiklą.
Buvęs Kaimo reikalų komiteto vadovas socdemas Jonas Jagminas programoje pasigedo dėmesio kaimui, todėl ją pavadino deklaracijų rinkiniu. „Jei kaimo gyventojai būtų žinoję jūsų planus, būtų už jus nebalsavę“, - valdantiesiems tvirtino parlamentaras.
Kritikos koalicijai pažėrė ir jos atstovas – TS-LKD narys Gintaras Songaila, sukritikavęs „beatodairišką nuostatą naikinti mokestines lengvatas“, pavyzdžiui, spaudai. Po Seimo rinkimų valdančiąją daugumą sudarė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Tautos prisikėlimo partija, Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai. Seime partnerės turi užsitikrinusios 83 vietas iš 141.
Sveikatos apsaugos ministrui linkėjo sveikatos
Pagal Permainų koalicijos susitarimą TS-LKD atiteko premjero ir 7 ministrų, Tautos prisikėlimo partijai – Seimo pirmininko ir 2 ministrų, Liberalų sąjūdžiui – 3 ministrų, Liberalų ir centro sąjungai – 2 ministrų postai.
Konservatoriai-krikdemai į Ūkio ministerijos vadovus delegavo ekonomistą ir verslininką Dainių Kreivį, Finansų – Statistikos departamento vadovą Algirdą Šemetą, Užsienio reikalų – ambasadorių Londone Vygaudą Ušacką, Krašto apsaugos – Seimo narę Rasą Juknevičienę, Socialinės apsaugos ir darbo – parlamentarą Rimantą Joną Dagį, Žemės ūkio – Seimo narį Kazį Starkevičių.
Tautos prisikėlimo partija į kultūros ministrus pasiūlė aktorių Remigijų Vilkaitį, į aplinkos ministrus – bendrovės „Merko statyba“ vadovą Gediminą Kazlauską.
Susisiekimo ministru tapo liberalų lyderis, Seimo narys Eligijų Masiulį, švietimo ir mokslo ministru – tos pačios partijos narys parlamentaras Gintaras Steponavičius, teisingumo ministru – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius.
Liberalcentristai sveikatos apsaugos ministro kėdėje panoro matyti Seimo narį Algį Čapliką, vidaus reikalų ministro kėdėje – buvusį parlamentarą Raimundą Palaitį.
Antradienio vakarą naujos Vyriausybės nariai davė priesaikas. Sveikindamas A. Čapliką, parlamento vadovas Arūnas Valinskas palinkėjo sveikatos. Pakvietęs prisiekti vienintelę moterį Vyriausybėje R. Juknevičienę, jis teigė, jog tai yra bene maloniausia akimirka.
Nors ministrai, pasirašydami specialiame priesaikos lape, patys nusausindavo rašalą, K. Starkevičius pamiršo tai padaryti – už jį tai atliko A. Valinskas.
„Ir, kaip visada, kultūra – paskutinėje vietoje“, - jis šyptelėjo prieš pakviesdamas prisiekti R. Vilkaitį. Po priesaikos Seimo pirmininkas pajuokavo, jog „koalicijos partneriams atlėgo, kad nuo šiol aktorius nebevaidins“.