„Turiu nuliūdinti gandų mėgėjus – nematau poreikio skolintis iš TVF ir kalbėti apie lito devalvavimą“, - penktadienį iš tribūnos parlamentarams sakė A. Kubilius.
Po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi antradienį A. Šemeta pripažino, kad Lietuva gali pasekti kaimyninės Latvijos pavyzdžiu ir kreiptis į tarptautines institucijas finansinės pagalbos. Tiesa, A. Kubilius teigė, jog konkreti paskolos suma nėra svarstoma.
Latvija skelbia iš TVF prašanti 5 mlrd. eurų injekcijos. Spalį TVF paskolino 16 mlrd. JAV dolerių Vengrijai. Ukraina mainais į pažadėtų reformų įgyvendinimą iš fondo taip pat turėtų sulaukti panašaus dydžio paskolos. Lapkritį TVF patvirtino 2,1 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą Islandijai, kuri tapo pirmąja Vakarų Europos šalimi, paprašiusia fondo paramos.
Finansų politikoje Vyriausybė žada būti „liberaliai konservatyvi“ ir svarbiausiu strateginiu tikslu laiko euro įvedimą „tada, kai būsime tam pasiruošę, tačiau apie tikslesnes datas kalbėti galėsime, matyt, tik po 2011 m.“.
„Esame skirtingų charakterių, bet vieningi pasiryžimu permainoms“
Kalbėdamas apie valdančiąją koaliciją sudarančių partijų įvairovę, A. Kubilius pareiškė, esą tai yra ne grėsmė ne jos stabilumui, o stiprybė.
„Mūsų komanda yra stipri tuo, kad atstovaujame skirtingoms partijoms ir skirtingoms idėjoms, esame skirtingų charakterių ir turime skirtingos patirties, bet esame vieningi savo pasiryžimu permainoms. Esame vieningi, ambicingi ir kitokie nei prieš mus dirbusi Vyriausybė“, - aiškino TS-LKD vadovas.
Jo teigimu, Vyriausybės ir koalicijos atstovai yra pasiryžę kalbėti ir dirbti atvirai, sąžiningai ir atsakingai: „Netiesos, demagogijos ir cinizmo laikas valdžioje baigiasi. Baigiasi pažadų be darbų laikas, prasideda sutartų didelių darbų laikas".
„Esame vieningi savo ambicija – Lietuva negali būti Europos atsilikėlė. Būdami dinamiški, nebijantys permainų, sąžiningi, solidarūs mes galime ir privalome ne tik efektyviai įveikti ekonominę krizę, bet ir padėti tvirtus pamatus ilgalaikei Lietuvos sėkmei“, - aiškino A. Kubilius.
Anot paskirtojo premjero, svarbiausi Vyriausybės prioritetai yra neatidėliotinas pasirengimas staigiam ekonomikos lėtėjimui, esminės permainos tose srityse, kur iki šiol jos buvo atidėliojamos, telkianti lyderystė.
„Ekonominis sunkmetis yra geriausias laikas drąsioms permainoms, kurios seniai buvo reikalingos, - sakė jis. – Geriausias laikas, nes sunkmetis sutelkia ir priverčia veikti. Kol ekonomika, Vyriausybei nieko neveikiant, savaime auga po 8-10 proc., Vyriausybei labai sunku imtis kokių nors permainų, nes pagunda ir toliau nieko neveikti visada būna stipresnė (kaip Vyriausybė pasiduodavo tokioms pagundoms, matėme 7 metus). Todėl savotiškai galime net padėkoti tam, kad šventė Lietuvoje baigiasi – tai privers mus dirbti“.
A. Kubiliui kalbant Seimo posėdyje keletą kartų nuskambėjo plojimai. Paskirtasis premjeras, išgirdęs juos iš socialdemokratų pusės, padėkojo, o po kurio laiko įgėlė: „Jaučiu sujudimą tarp socialdemokratų. Nežinau, ar nerimas juos apėmė“.
Žada „Leo LT" auditą
„Turiu santūraus optimizmo, bet jis kol kas yra santūrus", - paklaustas, kada Lietuvoje baigsis krizė, atsakė A. Kubilius.
Jo teigimu, vienas pirmųjų darbų bus peržiūrėti elektros kainų tarifus ir galbūt jų nedidinti tiek kiek planuota.
Taip pat ketinama Seime priimti Šilumos įstatymo pataisas, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija galėtų geriau ginti visuomenės interesus.
Griežtesnė priežiūra žada ir monopolinėms energetikos bendrovės, ypač toms, kuriose valstybė turi valdančiuosius akcijų paketus.
„Matau problemas „Leo LT" valdyme, manau, kad mes turėsime tai atidžiai svarstyti, galbūt padaryti jos auditą. Jeigu po penkių mėnesių nuo bendrovės įsteigimo prireikė keisti visą valdybą, reikia ieškoti to priežasčių, mano manymu, priežastys yra ne visiškai sutvarkytoje valdymo sistemoje", - sakė jis.
Lyginimai ir su Šventuoju raštu
Naujosios Vyriausybės programą ir visą ministrų kabinetą Seimas penktadienio neeiliniame posėdyje „egzaminavo" kone dvi valandas. 40 parlamentarų bandė išsiaiškinti artimiausių metų Lietuvos perspektyvas, o opozicinės partijos negailėjo kritikos penkioliktosios Vyriausybės planams.
„Tokios nekonkrečios ir fragmentiškos Vyriausybės programos mano politinėje karjeroje tikrai neteko matyti, kurioje daugiau citatų iš Švento rašto nei konkrečių įsipareigojimų", - kritikavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
„Visaip ieškojau, kaip apibūdinti programą. Skaičiau skaičiau ir tokį jausmą patyriau: didinsim didinsim, mažinsim mažinsim, uždarysim, sugriausim ir nusižudysim. Toks jausmas buvo. Aš galvojau, kodėl taip yra? Todėl, kad Vyriausybėje beveik nėra moterų, nes psichologai yra įrodę, kad krizinėje situacijoje greičiausiai neatlaiko vyrų nervai", - savo pirmaisiais įspūdžiais perskaičius Vyriausybės programos projektą sakė darbietė Loreta Graužinienė.
Penkioliktoje Vyriausybėje turėtų būti vienintelė moteris ministrė – būsimoji krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
„Tikrai turbūt mėnulio mėnesienoje skaitėte Vyriausybės programą, kad jums tokios suisidinės mintys kilo", - kolegei replikavo paskirtasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Portfelius išsidalijo keturios partijos
Penktadienį A. Kubilius ir paskirtieji ministrai pristatė Seimui 15-osios Vyriausybės, kurią suformavo keturios partijos, programą. Vėliau ją svarstys Seimo frakcijos ir komitetai. Savo išvadas jie turi parengti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo programos pateikimo.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo programa turės būti apsvarstyta parlamento posėdyje, po to bus sprendžiama, ar pritarti dokumentui.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų dauguma pritaria jos programai, o ministrai duoda priesaikas.
Jei programai nepritariama ar ji grąžinama Vyriausybei tobulinti, nauja programos redakcija turi būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo. Kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, ministrų kabinetas privalo atsistatydinti.
Ketvirtadienį V. Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino paskirtojo premjero A. Kubiliaus pateiktos Vyriausybės sudėtį.
Pagal Permainų koalicijos susitarimą TS-LKD atiteko premjero ir 7 ministrų, Tautos prisikėlimo partijai – Seimo pirmininko ir 2 ministrų, Liberalų sąjūdžiui – 3 ministrų, Liberalų ir centro sąjungai – 2 ministrų postai.
Konservatoriai-krikdemai į Ūkio ministerijos vadovus pasiūlė ekonomistą ir verslininką Dainių Kreivį, Finansų – Statistikos departamento vadovą A. Šemetą, Užsienio reikalų – ambasadorių Londone Vygaudą Ušacką, Krašto apsaugos – Seimo narę Rasą Juknevičienę, Socialinės apsaugos ir darbo – parlamentarą Rimantą Joną Dagį, Žemės ūkio – Seimo narį Kazį Starkevičių.
Tautos prisikėlimo partija nusprendė į kultūros ministrus siūlyti aktorių Remigijų Vilkaitį, į aplinkos ministrus – bendrovės „Merko statyba“ vadovą Gediminą Kazlauską.
Liberalai į susisiekimo ministrus delegavo savo lyderį Seimo narį Eligijų Masiulį, į švietimo ir mokslo ministrus – parlamentarą Gintarą Steponavičių, o į teisingumo ministrus – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentą Remigijų Šimašių.
Liberalcentristai sveikatos apsaugos ministro kėdėje panoro matyti Seimo narį Algį Čapliką, vidaus reikalų ministro kėdėje – buvusį parlamentarą Raimundą Palaitį.