Konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės siūlymu, Susirinkimų įstatymas buvo papildytas draudimu rengti susirinkimus, kuriuose demonstruojami nacistinės Vokietijos, SSRS arba LSSR herbas, vėliava, ženklas, uniforma su šiais simboliais, vėliava su nacistine svastika, SS ženklu, sovietiniu kūju ir pjautuvu arba raudona penkiakampe žvaigžde.
Susirinkimuose taip pat uždrausta atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS arba LSSR himną, demonstruoti už Lietuvos gyventojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus.
Rusijos Federacijos Tarybos vadovas Sergejus Mironovas tokius veiksmus pavadino „marazmu“, o Užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Nesterovas – bandymu paniekinti žuvusių kovoje su fašizmu žmonių atminimą. Dėl to Maskvoje prie Lietuvos ambasados buvo surengta protesto akcija.
Rusijos Valstybės Dūma ketina trečiadienį priimti pareiškimą, kuriame, be kita ko, turėtų būti neigiamai įvertintas šis Seimo sprendimas. Išvakarėse Dūmos vicepirmininkas Olegas Morozovas jį įvertino kaip absurdišką ir įžeidžiantį. „Tai įžeidžia žmonių, kurie po šiais simboliais įveikė fašizmą, atminimą“, - pareiškė jis.
Lietuvos atstovai dar prieš kelias savaites atmetė priekaištus dėl sprendimo uždrausti propaguoti sovietinę simboliką ir paragino Maskvą neužmiršti totalitarizmo nusikaltimų. Pasak Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento vadovės Violetos Gaižauskaitės, Lietuva gerbia visus kovotojus prieš nacizmą – ir gyvuosius, ir žuvusius, o sovietinė simbolika, kurią uždraudė propaguoti Seimas, yra „ne žmonių, bet buvusios valstybės – Sovietų Sąjungos simboliai“.
„Būtų gerai, jei naujajai Rusijos kartai taip pat būtų kuo geriau žinomi ir bolševikinio totalitarizmo nusikaltimai, todėl siūlome kartu sąžiningai rašyti nutylėtos ir sufalsifikuotos totalitarizmo istorijos puslapius, kad niekada nepasikartotų XX amžiaus tragedijos. Pavyzdžiui, būtų puiku, jei plačiajai Rusijos auditorijai būtų parodytas per Latvijos televiziją demonstruotas filmas „The Soviet Story“, - sakė V. Gaižauskaitė.