„Man Sąjūdis prasidėjo 1969 metais, kai scena išvydo Justino Marcinkevičiaus dramos poemos „Mindaugas“ ir kiek vėliau „Mažvydas“. (…) Manau, tai buvo ne vien teatrinis reiškinys. Tai buvo visuomeninis reiškinys, kuris mus žadino, kėlė, jungė. Prisimenu, neįtikėtiną vienybės, vieningumo atmosferą, kuri apjungdavo tuos, kurie būdavo scenoje ir tuos, kurie sėdėdavo salėje. Panašų jausmą kiek vėliau išgyvenau tiktai Sąjūdžio mitinguose ir Baltijos kelyje”, – išgyvenimais nuščiuvusioje Seimo posėdžių salėje dalijosi R. Adomaitis.
Aktorius citavo ir poemos „Mindaugas“ ištraukas, pabrėždamas jų aktualumą šiandienos Lietuvai, minėdamas ir J. Marcinkevičiaus pesimistinę prognozę „nesyk dar plėšys mus nesutarimai, tarpusavio vaidai, o Lietuva bus lyg tas duonos kepalas, kurį raikys, dalysis, vienas kitam iš rankų plėš ir draskys.“
„Sąjūdis atliko savo misiją. Tai jau istorija ir istorikų reikalas. Mėginantys tęsti jo veiklą man, atleiskite, bet truputį primena keleivį, kuris bėga paskui traukinį, kuris jau seniai nuvažiavo. Manau, derėtų eiti į priekį. Laukia didžiulis darbas. Privalome kurti ne naują Lietuvą, ne pakartoti ką nors, ne tęsti Sąjūdžio veiklą, o kurti Lietuvą, kurioje būtų daugiau dvasingumo, moralės, tolerancijos, susikalbėjimų, kultūros ir mokėjimo vertinti tai, ką turime. Skamba galbūt šiek tiek idealistiškai, bet tikiu, kad tokią Lietuvą turėsime, nes, pasikartosiu, viltį teikia jaunimas”, - kalbėjo aktorius.
V.Lapienis: LTSR transformavosi į dvigubų standartų Lietuvą – LDSR
Kitas kalbėjusysis, ekologijos klubo „Žemyna“ tarybos narys, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros vyriausiasis specialistas Saulius Lapienis teigė, jog po dvidešimties metų turime prekių gausą bei smulkųjį biznį miestų ir miestelių centruose naikinančius supermarketus, gerus kelius, automobilių gausą ir įvairovę, kompiuterius, telefoniją, nuosavus namus, pilną kelionių laisvę, NATO ir Europos Sąjungą.
„Kuo pavirto beveik prieš 7 dešimtmečius per prievartą ir stalinistišką apgaulę padaryta LTSR? Deja, ji transformavosi į LDSR – Lietuvos Dvigubų Standartų Respubliką. Todėl palinkėčiau, kad per būsimą išrinkto Seimo kadenciją būtų išmestos tos dvi nereikalingos raidės, ir, kad būsimosios valdžios niekuomet nebeįterptų jokių gėdą Lietuvai darančių dvibalsių”, - kalbėjo S. Lapienis.
Anot kalbėjusiojo, Sąjūdžio 20 – mečio minėjimo svarbu ir būtina prisiminti bei priminti, kad buvusioji LTSR valdžia anaiptol nebuvo permainų entuziastė, kaip kad yra mėgstama pabrėžti jau šiais laikais.
„Šią istorinę dieną reikėtų aiškiai ir visiems laikams didelėmis raidėmis įrašyti į istoriją, kad anuometinė valdžia, pabrėžiu, iki tam tikro momento niekaip nebuvo susijusi su pertvarka, todėl nei „in corpore“, nei pavieniai jos asmenys negali turėti moralinės teisės pretenduoti į pertvarkos pradininkus, nekalbu jau apie flagmano titulą. Sovietinės valdžios anatomijos vadovėlio dar nereikia perrašinėti. Pasirodo didžiuma persikėlė į šiuolaikines vadovaujančias pozicijas, ir tik dar labiau ir geriau nei anuomet įsitvirtino”, - kalbėjo S. Lapienis, priminęs ir tai, kad įsikūrus Sąjūdžiui tariama „parama“ prasidėjo „Vakarinių naujienų“ užsipuolamuoju straipsniu.
Pirmieji „Sąjūdžio žinių“ numeriai spausdinti pirmaisiais kompiuteriais
Buvęs Lietuvos Žaliųjų judėjimo aktyvistas S. Lapienis be kita ko priminė ir kai kurių Sąjūdžio kūrimo laikmečio detalių. Pavyzdžiui, minėdamas pirmųjų personalinių kompiuterių svarbą tuo metu besikūrusiam judėjimui.
„Mano kabinete tuomet jau buvo vienas pirmųjų personalinių kompiuterių ir spausdintuvas. Įdomi detalė – anuomet visos spausdinimo mašinėlės ir dauginimo technika būdavo registruojamos idant būtų galima nustatyti, su kokia mašinėle yra atspausdintas ypač nepageidaujamas anuometinei valdžiai tekstas. O štai su kompiuteriais ir spausdintuvais to nebuvo padaryta. Tad personalinis kompiuteris, kurių vis daugiau rasdavosi po Sąjūdžio įsikūrimo, tapo laisvos spaudos gamybos priemone. Su juo buvo atspausdinti pirmieji Sąjūdžio žinių numeriai, kvietimas į pirmąjį Sąjūdžio mitingą Katedros aikštėje, kurie tiesiog per Akademijos paradines duris buvo dalijami praeiviams Gedimino prospekte”, - pasakojo S. Lapienis.
Iškilmingame posėdyje kalbėjusiojo Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio „žaliaraiščio“ konservatorių vadovo Andriaus Kubiliaus teigimu, „Sąjūdžio žinios“ ir „Atgimimo banga“ buvo tie ledlaužiai, „kurie sutrupino ledinę netikėjimo sieną ir sujungė žmonių širdis ir protus kelyje į laisvę“.
„Labai gerai pamenu pirmąsias Sąjūdžio dienas 1988 metų birželio viduryje, kai su kolega fiziku pasikabinę ant savęs vienoje pusėje M.Gorbačiovo portretą, kad milicija skaudžiai nemuštų, o kitoje pusėje kviečiantį į pirmąjį Sąjūdžio mitingą Katedros aikštėje vaikščiojome po Gedimino prospektą ir dalijome pirmąsias gerbiamojo S.Lapienio ir kitų kolegų išleistas „Sąjūdžio žinias“ bei kvietimus į mitingą. Lygiai taip pat gerai pamenu pirmuosius Sąjūdžio piketus prie Martyno Mažvydo bibliotekos ir prie ELTOS prie kurių organizavimo taip pat teko prisidėti, tuo metu apsuptus ir milicijos, ir saugumiečių”, – prisiminimais dalijosi A. Kubilius.
Pasak jo, tuomet Vilniaus gatvėse ir visoje Lietuvoje vis dar netikėjimo buvo daugiau nei tikėjimo. Bet virsmas buvo gana greitas, “nors Sąjūdis turėjo jį lipdyti labai atsargiai visą laiką bandydamas atrasti ir neperžengti ribos už kurios viskas, kartu ir naujasis tikėjimas galbūt būtų buvęs sutriuškintas“.
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Bronislovo Kuzmicko manymu, viskam abejingų ar tiesiog negerų žmonių dabar yra ne daugiau nei jų yra buvę visais laikais.
„Bet turbūt niekada nebuvo tiek daug pasimetusių, susipykusių su savo gyvenimu ir pačiais savimi. Atsigauti padėtų sąjūdietiška ugnelė, manau, rusenanti kiekvieno širdyje. Bet aš taip pat manau, kad gerų, dorų ir patriotiškai nusiteikusių žmonių dabar yra nė kiek ne mažiau, nei jų buvo Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Sausio 13-osios dienomis. Tačiau kažin ar patriotizmas buvo kada nors taip nuvertintas, kaip mūsų dienomis, Sąjūdietiška ugnelė taip pat galėtų atgaivinti ir mūsų širdyse rusenančius patriotizmo jausmus“, - iškilmingame Seimo posėdyje sakė B. Kuzmickas.