Apsilankę pareigūnai stebisi
Anot Vištyčio gyventojų, ties šiuo užkardu jau lankėsi ir premjeras Algirdas Brazauskas, ir ministrai, ir aukšti valstybės sienos pareigūnai: „Visi stebisi, žada spręsti mūsų problemas, tačiau jiems išvykus mes ir vėl liekame nežinioje".
I.Mackevičienė tikino turinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovų pranešimą raštu, kad demarkavus Lietuvos ir Kaliningrado srities valstybės sieną jų sodybos bus priskirtos Lietuvos teritorijai.
Negali pasisvečiuoti vaikai
„Iš pradžių, kai mus atskyrė nuo Lietuvos, buvo ir ašarų, ir nevilties, - guodėsi moterys. - Dabar pripratome. Skaudžiausia, kad nei mūsų vaikai, nei giminaičiai negali laisvai atvažiuoti pas mus į svečius".
Kasmet pasienio tarnybos atstovai prašo nurodyti giminaičius, kuriuos reikėtų įtraukti į sąrašą, kad jiems būtų suteikiama teisė supaprastinta tvarka per Vištyčio kontrolės postą kirsti valstybės sieną ir atvykti į svečius.
„Iki pernykštės vasaros mūsų vaikai ir anūkai, gyvenantys Kaune, Vilniuje, Marijampolėje, į šį sąrašą buvo įtraukiami, galėjo laisvai atvykti pasisvečiuoti. Šiemet juos nežinia kodėl iš šio sąrašo išbraukė, jie pas mus per vos už dešimt metrų nuo tėviškės esantį pasienio postą atvažiuoti nebegali. Rusų pasieniečiai aiškina, kad į sąrašą vaikų neįtraukė Lietuvos pusė, lietuviai sako negavę rusų pritarimo", - kalbėjo Vištyčio gyventojos.
Pagrasino spygliuota tvora
Moterys sakė, kad su kituose miestuose įsikūrusiais vaikais bei giminaičiais galinčios pasišnekėti tik šalia pasieniečių užkardo, o pasikviesti jų į savo namus neturi teisės.
Tai, kad Vištyčio gyventojos išėjo pasikalbėti su „Lietuvos ryto" korespondente, nepatiko Rusijos pasienio posto kontrolės vadui. Jis metė repliką: „Kalbėkit, kalbėkit, kol mes čia spygliuotą tvorą nutiesim".
Į tėvynę išsikelti negali
„Mes labai nenorėtume, kad mūsų vaikams ir anūkams atvažiuoti į tėviškę irgi reikėtų vizų, -sakė M.Žukauskienė. - Geriausia būtų, jeigu Lietuva ir Rusija pagaliau susitartų dėl mūsų ir mes vėl atsidurtume Lietuvoje".
Visų trijų Vištyčio šeimų, kurių sodybos ežero pakrantėje atsidūrė Rusijos teritorijoje, nariai yra sulaukę pensinio amžiaus. Žmonės sako, kad sunku gyventi už sienos, tačiau išsikelti į Lietuvą jie neturi jokių galimybių - nėra nei pinigų, nei sveikatos.
Viltis - susitarti su Rusija
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Algimantas Songaila „Lietuvos rytui" pripažino, jog trijų Vištyčio šeimų padėtis iš tikrųjų išskirtinė. Antai Mackevičių gyvenamasis namas stovi Kaliningrado srityje, o žemė su ūkiniais pastatais yra Lietuvoje.
„Kol Rusijos Dūma neratifikuos sutarties su Lietuva dėl sienos demarkavimo ir galios tik administracinė linija, į panašią situaciją patekusių mūsų šalies piliečių problemų nebus įmanoma išspręsti", - sakė A.Songaila.
Pareigūnas tikisi, jog galbūt pavyks susitarti su Rusija, kad Mackevičių bei kitų mūsų šalies piliečių trobesiai būtų įtraukti j Lietuvos teritoriją, mainais rusams atiduodant panašaus dydžio žemės sklypus. Tačiau tai -jau ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos kompetencija. Bet A.Songaila neatmetė galimybės, kad ir po sienos demarkavimo Mackevičių kiemas taip ir liks dviejose valstybėse.