Į šalies vadovus ir generalinį prokurorą buvo nuspręsta kreiptis spalio 26 – 27 d. vykusioje konferencijoje „Pagonybės ir krikščionybės santykiai senojoje baltų kultūroje“, skirtoje Gintaro Beresnevičiaus atminimui. Konferencijos įgalioti kreipimąsi pasirašė Lietuvos kultūros veikėjai: doc. dr. Vaclovas. Bagdonavičius, prof. dr. Alfredas Bumblauskas, dr. Elvyra Usačiovaitė, rašytojai Vladas Braziūnas, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė, Laimantas Jonušys, etnologas Jonas Vaiškūnas.
Pasak kreipimosi, Vilniaus apygardos prokuratūros atlikto tyrimo išvados yra nemotyvuotos ir net prieštaringos, todėl visuomenės interesas žinoti, kas iš tikrųjų įvyko, yra įžeidžiamai ignoruojamas.
Intelektualai taip pat pabrėžia, jog viešumo šios bylos atveju reikalaujama ne vien tik dėl iškilios G. Beresnevičiaus asmenybės, bet ir dėl to, kad visuomenę per žiniasklaidą yra pasiekę nemažai prieštaringų šio įvykio dalyvių, pirmiausia policijos, versijų.
Prokuratūra atmeta priekaištus
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius atmeta Lietuvos intelektualų pareiškimus, esą prokuratūra nepakankamai informavo visuomenę apie atliekamą tyrimą dėl rašytojo Gintaro Beresnevičiaus mirties aplinkybių ir priežasčių. „Nenoriu komentuoti to pareiškimo, nes jis yra adresuotas ne Vilniaus apygardos prokuratūrai, o Generalinei prokuratūrai. Antra, nenorėčiau sutikti, kad prokuratūra neinformavo visuomenės apie tyrimo rezultatus“, – teigia R. Jancevičius.
Pasak prokuroro, sprendimas nėra galutinis ir neskundžiamas. „Baudžiamosios bylos medžiaga bus peržiūrėta, pertikrinta ir įvertintos visos kitos aplinkybės“, – tvirtina R. Jancevičius.
DELFI primena, kad spalio 23 d. paskelbtos prokuratūros išvados, jog žinomo rašytojo ir mokslininko Gintaro Beresnevičiaus mirties priežastis – ne pareigūnų smurtas, o širdies nepakankamumas. Į nakvynės namus rašytoją gabenę pareigūnai įstatymų nepažeidė, - taip tvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas spaudai Aleksandras Juozapaitis.
Rašytojo našlė Auksuolė Beresnevičienė teigė nujautusi tokią bylos baigtį.
„Bylos tyrimas buvo neobjektyvus, nes buvo bandoma patvirtinti tik tai, kad pareigūnai nekalti. Tyrimo išvados manęs neįtikino – bet kokiu atveju, žinau, kad buvo liudininkas, kuris patvirtino, jog Gintaras buvo talpinamas į policijos automobilio bagažinę ir jis savo parodymų neatsiėmė“, - DELFI sakė A.Beresnevičienė.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius anksčiau teigė, kad nė vienas liudytojas, netgi minėtas žmogus nematė, kaip G.Beresnevičius buvo vežamas automobilyje.
„Tyrimo metu atliekant eksperimentą, šis asmuo teigė, kad automobilyje, kuris vežė rašytoją į nakvynės namus, nebuvo narvo. Dar daugiau pasakysiu – tas žmogus tyrimo metu pats bandė patekti į bagažinę ir pademonstruoti, kaip matė G.Beresnevičių, bet jam tai nepavyko“, - spaudos konferencijoje pristatydamas tyrimo išvadą teigė prokuroras.