Jei prieš palikdamas šį pasaulį žmogus pasirodytų lengvabūdis ir kapo vietos neišsinuomotų, šis rūpestis užgultų jo turto paveldėtojus.
Projektas numato, kad kapui skirtos žemės nuomos mokesčius bus privaloma sumokėti 25 metams į priekį. Pasibaigus šiam laikotarpiui, nuomininkas ar jo teisių perėmėjas kapavietės nuomą toliau turės mokėti 10 metų į priekį.
Kapinių savininkui yra paliekama teisė kas penkeri metai keisti šio mokesčio dydį, rašo „Lietuvos rytas“.
Šias lietuvio ausiai šokiruojamai skambančias įstatymo nuostatas parengė Seimo konservatoriai medikai Vida Marija Čigriejienė ir Antanas Matulas.
Projekto autoriai aiškina tokiu projektu reagavę į aktualią problemą Kauno mieste, kur perpildytos visos miesto kapinės, o naujųjų statyba įstrigusi.
Politikų įsitikinimu, priėmus naująjį įstatymą kapinių eksploatavimas taps efektyvesnis, kadangi bus griežtai reglamentuoti laidojimo kapinėse principai, sumažės korupcijos atvejų dalijant kapo vietas.
Numatoma, kad kapinių eksploatuotojai turės parengti detaliuosius planus, pagal kuriuos kiekvienas asmuo galės sau arba šeimai pasirinkti ir išsinuomoti kapo vietą, rašo „Lietuvos rytas“.
A.Matulas: nuomos sutartys - 99 metams ir tik naujose kapinėse
Pirmadienio popietę išplatintame A. Matulo pranešime spaudai teigiama, kad nuomos sutartys numatomos tik naujai steigiamose privačiose kapinėse.
„Jei skaitant įstatymo projektą gali susidaryti įspūdis, kad tokios nuomos sutartys bus privalomos visoms kapavietėms, tai projektą, be abejo, reikės pataisyti, - aiškino Seimo narys.
Pasak A.Matulo, kapavietės panaudos ar nuomos sutartį savivaldybė ar privačių kapinių savininkas privalėtų sudaryti ne 25-eriems metams, kaip buvo teigta žiniasklaidoje, bet 99-eriems metams.
„25-eri metai yra numatyti kaip ramybės periodas, per kurį visiškai suyra žmogaus palaikai, todėl jam nepraėjus net į neprižiūrimą kapavietę negalima laidoti kito, svetimo palaidotajam palaikų“, - tvirtinama A.Matulo pranešime.