aA
Vilniaus politikos analizės instituto mokslininkai palygino į prezidentus kandidatuojančio premjero Sauliaus Skvernelio ir šio posto nesiekusio tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus matomumą žiniasklaidoje panašiu intervalu iki rinkimų, ir nustatė, kad skirtumas yra esminis. S. Skvernelis daug labiau matomas žiniasklaidoje, o jo matomumas stipriai išaugo daug anksčiau nei jis oficialiai paskelbė apie savo sprendimą.
Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis
Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis
© DELFI / Andrius Ufartas

S. Skvernelis apie savo sprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose oficialiai paskelbė šių metų sausio 17 dieną.

Vilniaus politikos analizės instituto tyrinėjai pastebėjo, kad jo matomumas internetinėje žiniasklaidoje padidėjo žymiai anksčiau.

Lyginant 2017-2018 m. analogiškus laikotarpius, mokslininkai pastebėjo, kad 2018 m. S. Skvernelio matomumas internetinėje žiniasklaidoje, išskyrus vasarį, ženkliai padidėjo, rodo instituto tyrimų vadovo Gintaro Šumsko pateikti duomenys.

Tam, kad nustatytų ar žiniasklaidos dėmesio vyriausybės ir premjero darbui „paūmėjimas“ priešrinkiminiais metais yra dėsningumas, tyrėjai nusprendė palyginti duomenis su analogiškoje politinio ciklo situacijoje (tai taip pat buvo Seimo kadencijos vidurys, artėjo prezidentiniai rinkimai) buvusio Algirdo Butkevičiaus situacija.

Jie primena, kad, kaip ir dabartinis premjeras, A. Butkevičius 2014 m. prezidentiniuose rinkimuose ilgą laiką buvo svarstomas kaip galimas valdančiosios partijos kandidatas. Abu kandidatai vienodai slėpė apsisprendimą kandidatuoti.

„Vis dėlto, A. Butkevičiaus apsisprendimas nedalyvauti prezidentiniuose rinkimuose buvo „perskaitomas“ žiniasklaidos dėmesio analizėje. 2013-2014 m. A. Butkevičiaus paminėjimų internetinėje žiniasklaidoje dinamika iš esmės nesiskiria, o S. Skvernelio atveju paminėjimų internetinėje spaudoje 2017-2018 m. skirtumai yra akivaizdūs“, – konstatavo G. Šumskas ir Guoda Liutkutė iš Vilniaus politikos analizės instituto.

Kandidatų paminėjimo dažnumas skyrėsi

Tyrėjai, išanalizavę duomenis iš daugiau nei 100 internetinių žiniasklaidos šaltinių, konstatavo, kad A. Butkevičiaus atveju santykiniai paminėjimų skirtumai taip pat nėra ryškūs. Tik 2014 m. sausio-kovo mėnesiais A. Butkevičiaus paminėjimai išaugo 1,5 karto (lyginant su 2013 m. analogišku laikotarpiu).

O S. Skvernelio 2018 m. paminėjimai internetinėje žiniasklaidoje, lyginant su 2017 m. laikotarpiu kai kuriais mėnesiais padidėjo nuo 2 iki 9 (2018 m. gruodį) kartų.

G. Šumskas neatmetė, kad S. Skvernelio matomumo žiniasklaidoje augimas buvo susijęs su viešojo gyvenimo kontekstu. Ir paminėjimų dažnumas nesisieja su jo reitingais, nes jis minimas nebūtinai teigiamame kontekste.

Pavyzdžiui, praėjusių metų gale vykęs mokytojų streikas nebuvo teigiamo fono pavyzdys, atkreipė dėmesį G. Šumskas.

„Bet ir pas A. Butkevičių ne viskas buvo rožėmis klota. Jo kadencijos pabaigoje buvo diskusijos dėl Darbo kodekso, kai to dėmesio jam turėjo būti labai daug, bet tiek daug jo nebuvo“, – DELFI sakė G. Šumskas.

Apibendrinant tyrėjai konstatuoja, kad nors savo apsisprendimą kandidatuoti S. Skvernelis deklaravo tik 2019 m. pradžioje, bet, panašu, kad „apšilimas“ įvyko gerokai anksčiau – jau 2018 m. antrajame ketvirtyje.

Kiti kandidatai minimi daug rečiau


Gintaras Šumskas
Gintaras Šumskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak mokslininko, kiti kandidatai į prezidentus žiniasklaidoje minimi daug mažiau.

„S. Skvernelio paminėjimų nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje dažnumas maždaug trigubai viršija G. Nausėdos, I. Šimonytės paminėjimus. Tai yra natūralu, nes jis yra premjeras. Anksčiau tas skirtumas buvo net dar didesnis“, – sakė G. Šumskas.

Prokremliški portalai domisi visais po truputį

Mokslininkas užsiminė, kad jie stebi ir vadinamuosius prokremliškus portalus.

„Tik mes nelabai žinome, kaip juos apibendrini. Nes yra tokių, kurie yra registruoti Lietuvoje, bet skleidžia keistą informaciją. Bet mes žinome, kad, jeigu juos suklasifikuosime, tai paskui turėsime problemų“, – sakė G. Šumskas.

Mokslininkas pastebėjo, kad tokie portalai stebi visus kandidatus po truputį. Tačiau, pasak jo, jie nelabai daug rašo apie kandidatus į prezidentus.

„Jie daugiau į tas skaudžiąsias temas taiko kaip nepriklausomybė, „silpna valstybė“, partizanai“, – sakė G. Šumskas.

Politikui net ir paminėjimas blogame kontekste yra gerai

Vilniaus politikos analizės instituto valdybos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis DELFI teigė, kad rinkimuose, ypač į prezidentus, yra svarbu, kad asmuo būtų matomas – net, jeigu jis yra matomas ir neigiamame kontekste.

„Visi tie paminėjimai prideda žinomumo, kuris yra labai svarbus rinkimuose, ypač į prezidentus. Vienas politikas man yra sakęs: „man yra dzin, kaip apie mane rašo – blogai ar gerai“, jis sėdi savo kabinetą apsiklijavęs laikraščiais su visais blogais paminėjimais apie jį, ir jis yra laimingas“, – pasakojo Š. Liekis.

Politologas pusiau juokais sakė, kad net ir Mindaugas Puidokas galėtų būti numeris 1 Lietuvoje, jeigu jis būtų taip dažnai minimas žiniasklaidoje kaip S. Skvernelis.

„Geras ar blogas paminėjimas bet kuriam politikui yra gerai – net ir blogame kontekste. Jeigu jis kažko nenužudė, neišprievartavo, nepavogė milijono ir nepabėgo su juo į Kaimanų salės, neįsivėlė į neaiškias situacijas, politikui paminėjimas atveria žinomumą, kuris suteikia galimybių būti išrinktam nacionalinio lygio rinkimuose“, – sakė Š. Liekis.

Politologas taip pat atkreipė dėmesį svarbų psichologinį veiksnį – žmonės yra linkę palaikyti sėkmingus kandidatus.

„Lūzerių niekas nemėgsta. Jau nuo 5-6 metų vaikai nori asocijuotis su sėkme, ir yra linkę išstumti tuos, kurie atrodo silpnesni. Politiškai – kuo žmogus yra sėkmingesnis, tuo jam daugiau lėšų aukoja“ – sakė Š. Liekis.

Pasak jo, dėl to svarbus yra parašų rinkimo faktorius. Tačiau politologas ragino nepasimauti ant kabliuko, ir nesivadovauti čia tik duomenimis iš internetinės erdvės.

„Tai dar ne viskas, galbūt kovo 28 d. S. Skvernelis atneš kokį 100 tūkst. parašų ir sakys: „aš čia lyderis“, – sakė Š. Liekis.

Politologo nuomone, S. Skvernelio išskirtinis bruožas yra toks, kad jis rodomas kaip ryžtingas politikas, kas bus simpatiška kietos rankos šalininkams.

„Yra krūvos žmonių, kurie nori, kad jiems kažkas parodytų ką daryti, į kurią pusę spjauti, kaip gyventi. Čia yra ta vadinama autoritarinė sąmonė. (…) Tai lemia vaikystės traumos – stiprus tėvas, kuris reguliuoja, jeigu tokiam žmogui nepasakysi, kaip gyventi, jis nežinos“, – sakė Š. Liekis.

Intriga – dėl antro turo

Svarbiausia intriga prezidento rinkimuose kol kas lieka tai, ar į antrąjį rinkimų turą pateks konservatorių keliama Seimo narė Ingrida Šimonytė, ar „valstiečių“ paramą gavęs premjeras Saulius Skvernelis, rašė ELTA.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kaip ir ankstesniuose tyrimuose, didžiausią palaikymą išlaiko ekonomistas G. Nausėda. Jį Lietuvos prezidentu norėtų matyti beveik ketvirtadalis (22,9 proc.) apklaustų gyventojų.

Per pastaruosius du mėnesius G. Nausėdą remiančių gyventojų dalis nepakito – 2018 m. pabaigoje ekonomistą palaikė 23,2 proc. gyventojų. Antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra konservatorių keliama kandidatė I. Šimonytė. Buvusią finansų ministrę šalies vadove norėtų matyti šeštadalis (16,1 proc.) šalies gyventojų. Per pastaruosius du jos palaikymas šiek tiek sumažėjo (2018 m. lapkričio mėn. buvo 18,7 proc.).

Premjeras S. Skvernelis ir toliau lieka trečioje vietoje. Jį šalies prezidento rinkimuose šiuo metu remtų 15 proc. Lietuvos gyventojų. Apklausa vyko jau po to, kai S. Skvernelis paskelbė savo sprendimą dalyvauti šalies vadovo rinkimuose bei tuo metu, kai paramą jam suvažiavime deklaravo „valstiečių“ partija. Lyginant su ankstesne apklausa, jį palaikančių gyventojų dalis padidėjo 4 procentiniais punktais (2018 m. lapkritį buvo 10,9 proc.).

Į ketvirtą vietą pirmą kartą pakilo filosofas Arvydas Juozaitis – šių metų pradžioje šalies prezidentu jį norėtų matyti kiek daugiau nei 3 procentai respondentų (2018 m. lapkričio mėn. buvo 2,1 proc.).

Kitų galimų kandidatų į prezidentus palaikymas šiuo metu sunkiai perlipa 2 proc. barjerą. Pareiškusią, kad rinkimuose nebedalyvaus Seimo narę Aušrą Maldeikienę remtų 2,3 proc., Seimo narį Naglį Puteikį (2,1 proc.), Kauno merą Visvaldą Matijošaitį (2 proc.), socialdemokratų keliamą eurokomisarą Vytenį Andriukaitį (1,9 proc.), Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą (1,1 proc.), europarlamentarą Valentiną Mazuronį (1 proc.), liberalų keliamą europarlamentarą Petrą Auštrevičių (0,9 proc.).

Kiek daugiau nei penktadalis (23 proc.) apklaustų gyventojų nenurodė nė vienos pavardės arba tvirtino, kad apskritai neketina dalyvauti šiuose rinkimuose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
2.9375

Top naujienos

Septynių vaikų tėtis Vytautas atvirai apie šeimos kasdienybę ir mintis dėl aštuntojo vaiko: kantrybė ir galimybės nėra beribės (157)

Kol vienos šeimos svarsto, ar susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko, Vytautas Salinis prie savo...

Mokslininkas palygino pirmąjį ir antrąjį karantinus: pasakė, kurioje vietoje padarėme klaidą (226)

„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos...

Tapinas: Šimonytei vienu metu gali tekti gesinti gaisrus 5-6 ministerijose (127)

Darbą pradėjo naujasis Seimas, paaiškėjo kandidatų į ministrus pavardės. Tačiau...

Viena taisyklė, kaip tinkamai vartoti česnaką: organizmui – kone stebuklingas poveikis (69)

Turbūt daugeliui teko girdėti apie česnako naudą mūsų organizmams. Sako, kad vyraujant...

Akibrokštas KET pažeidėją nufilmavusiam vyrui: po trijų mėnesių policija pranešė „trūksta duomenų“ (84)

Prieš kelis mėnesius kovinio filmo verstą sceną Vilniaus gatvėse įamžinęs vyras tuojau apie...

Vienas kitą keičiantys ciklonai atneš nemalonius orų pokyčius

Šiandien pirmoje dienos pusėje Lietuva trumpam pateks į aukštesnio slėgio lauko pakraštį, o...

Gabrieliaus Landsbergio laukia nelengvi metai, o Nausėdos – sunkūs sprendimai (509)

Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims demokratams ( TS-LKD ) laimėjus rinkimus ir su...

Gydytoja Babajan – apie vampyrišką procedūrą nuo senėjimo: jaunystės eliksyras slypi mūsų pačių kūne (62)

Viena iš klinikos „GK klinika“ steigėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...

Prieš išvyką į Kauną – Gudaičio tempiamo „Zenit“ pergalė prieš baskus su karštu Giedraičiu (9)

Pirmadienio vakarą Baskijoje sužaistos atidėtos Eurolygos trečiojo turo rungtynės, kuriose...

|Maža didelių žinių kaina