„Dvigubi dugnai ir užpakalinės durys: kas vyksta mūsų Prezidento galvoje.
Prezidentui užsieny skelbiant Vakarų pasaulio vertybių gynybą sugrįžus namo nereikėtų virsti eiliniu homofobu.
Šiaip tikriausiai taip ir nesužinosime, ką reiškia „gerovės valstybė“ pagal Nausėdą, tačiau vakar sužinojome, kas, anot Prezidento, yra žmogaus teisės. Bet koks žmogaus teisių ekspertas tikriausiai susiėmė už galvos“, – socialiniame tinkle ironizavo A. Armonaitė.
Politikė įvardijo, kaip antradienį G. Nausėdos komentarus supranta ji.
„Žmogaus teisės, anot dabartinio Prezidento, yra skirtos tiems, kas gyvena pagal jo suprantamą modelį. Nesusisituokusios ar nevaisingos poros? Ne žmogaus teisių objektas. LGBT žmonės? Jiems, kaip kokioms bendrovėms, skirtas Širinskienės ir Saudargo suruoštas jungtinės veiklos reguliavimas. Į pasisakymą įmestas žemai kabantis obuolys apie „narkotikus“ – puikus visuomenės baimių trigeris (prie ko čia žmogaus teisės?), metama klasikinė senjorų ir šeimų korta. It tai kažkas ginčytųsi, kad turime jiems padėti“, – teigė ji.
Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė pabrėžė, jog prezidento „G. Nausėdos lyderystės ir balso nesusituokusių porų, nevaisingų porų, LGBT porų, netgi smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu nebuvo ir jau nebus“.
„Tik tokie vingiuoti pasisakymai, kuriuose kiekvienas turime rasti tekstą, kurį norime matyti“, – feisbuke rašė ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė rašė, jog kasdien bendraudama su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis, jų vadovais tampa aišku, kad ne tik pelno mokesčio lengvatos, prieiga prie finansų ar greiti valstybės sprendimai jiems svarbūs.
„Esminis ekonomikos resursas yra talentas. O talentai neauga valstybėse, kuriose grupės stigmatizuojamos, nėra skiriama dėmesio žmogaus orumo klausimams, atskiros bendruomenės stumiamos į paraštes, jungtinės veiklos sutartis. Niekas nenori reikalų turėti su įvairovės negerbiančiomis, ksenofobinėmis, homofobiškomis, transfobiškomis, seksistinėmis ir pan. vyriausybėmis ir valstybėmis. Žmogaus teisės nėra tik eksportui skirta prekė“, – įrašą feisbuke užbaigė parlamentarė A. Armonaitė.
Delfi primena, kad antradienį prezidentas G. Nausėda Seime susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte–Nielsen ir Seimo valdyba. Politikai aptarė artėjančios rudens sesijos darbus, iš kurių vienas – Civilinės sąjungos įstatymo pataisos.
Nausėda: Konstitucijos „turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“
Anksčiau prezidentas G. Nausėda, kalbėdamas apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą, tikino, jog dar nėra apsisprendęs, ar jam pritars, ar vetuos. Paklaustas, kodėl neišsako savo pozicijos apie pataisas, šalies vadovas pažymėjo, jog dabartinės pataisos dar gali keistis.
„Jūs norite, kad aš su bizūnėliu Seimą ginčiau greičiau įstatymą priimti? Seimas yra savarankiška valdžios institucija ir ji priima įstatymus tuomet, kai jie subręsta.
Kiek žinau, šis įstatymas yra praėjęs <...> svarstymo stadiją, tačiau paskutiniu momentu dažnai iš salės pasigirsta įvairiausių siūlymų, kurie kartais gali labai smarkiai pakeisti įstatymą arba į vieną, arba į kitą pusę. Štai kodėl aš sakiau, ir dabar pakartosiu, aš noriu pamatyti patį įstatymą, jeigu bus priimtas, ir tada apsispręsti dėl jo pasirašymo arba vetavimo“, – žurnalistams komentavo šalies vadovas.
Jis sutiko, kad poreikis Lietuvoje reglamentuoti homoseksualų santykius yra, nors tuo pačių pabrėžė, kad tai darant Konstitucijos „turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“.
„Manau, kad civilizuotos valstybės požymis yra noras ir poreikis reglamentuoti žmonių, turinčių tokią seksualinę orientaciją, santykius. Beje, tai nėra vienintelė alternatyva. Aš matau poną P. Saudargą, kuris buvo pasiūlęs Seimui artimojo ryšio institutą. Atrodo, kad Seimas kaip ir atmetė, bet negalutinai, šitą alternatyvą.
Manau, kad klausimą galima spręsti įvairiais būdais. Žinome, kad visuomenėje yra skirtingos nuomonės, ir bažnyčia taip pat gi nepasisako prieš santykių reglamentavimą. Tačiau dar kartą kartoju, jau ne kartą esu tai sakęs, man svarbu, kad būtų išsaugotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio turinys ir dvasia“, – dėstė G. Nausėda ir pabrėžė, jog Konstitucijos „turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“.
Sako, kad žmogaus teises supranta plačiai
Šalies vadovas tikino plačiai suprantantis tai, kas yra žmogaus teisės. Anot jo, tai apima ne tik seksualinių mažumų, bet ir senjorų, šeimų su vaikais, žmonių su negalia teises, o šių visuomenės grupių atžvilgiu, šalies vadovo įsitikinimu, galėtumėme pasistengti labiau.
„Žmogaus teisių klausimu aš pasakiau, kad žmogaus teises suprantu plačiai. Žmogaus teisės yra ir mūsų seksualinės orientacijos mažumos, žmogaus teisės yra taip pat ir noras, galbūt, turėti lengvesnę prieigą prie narkotinių medžiagų, tačiau mano akimis lygiai tokios pačios žmogaus teisės yra ir mūsų senjorų finansinė padėtis, ir šeimų padėtis, ypač šeimų auginančių vaikus, ir žmonių su negalia padėtis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kuomet kalbame apie žmogaus teises, nepamirškime, kad didžioji Lietuvos žmonių dalis šiandien turi tokias žmogaus teises, kurių atžvilgiu mes galėtume pasistengti labiau, ir garantuoti joms tas teises platesne ir gilesne apimtimi. Štai ką aš noriu pabrėžti ir tikiuosi, kad Seimas įsiklausys.“
