„Jeigu Seime būtų priimtas partnerystės įstatymas ir prezidentas nepasirašytų tokio įstatymo – mes tikriausiai turėtume tarptautinį skandalą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė.
Vienos iš valdančiųjų partijų lyderė neslėpė, kad pasigenda iš Prezidentūros aiškesnio balso žmogaus teisių klausimais.
„Prezidento balso nėra žmogaus teisių klausimais: nei nevaisingų porų, nei nesusituokusių porų, nei LGBT porų... Ir jau tikriausiai nebus“, – teigė politikė, komentuodama viešojoje erdvėje diskusijas sukėlusius G. Nausėdos pasisakymus apie žmogaus teises bei Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Pasak jos, Lietuvos auditorijai skirti prezidento pasisakymai šiais klausimais yra migloti ir nedera su tuo, kokias žinias prezidentas skelbia išvažiavęs į užsienį.
„Jeigu išvažiuoji į užsienį ir sakai: mes giname europietiškas Vakarų vertybes, žmogaus teises kovoje prieš Putiną – tai grįžk namo ir, kaip sako britai, praktikuok tai, ką skelbi. O to nėra“, – teigė „laisvietė“.
„Man asmeniškai labai liūdna, nes prezidentai Lietuvoje turi milžiniškus autoritetus, labai didelį palaikymą, turi didelę galią ir savo autoritetu... Jeigu prezidentas atsistotų žmogaus teisių pusėje vidaus politikoje, ne tik užsienio politikoje, Lietuva tikrai žmogaus orumo sprendimus priimtų lengviau“, – sakė A. Armonaitė.
Antradienį po susitikimo su Seimo valdyba prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad įstatymais reglamentuojant tos pačios lyties asmenų santykius svarbu išsaugoti Konstitucijos turinį ir dvasią.
„Jau ne kartą esu tai sakęs – man svarbu, kad išsaugota būtų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. turinys ir dvasia. (...) Jo (straipsnio – ELTA) turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip dviejų partnerių savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis.
Skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Visgi, konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.
