Archeologai Kauno pilies šlaite aptiko neaiškių ertmių

Archeologai pranešė, jog amfiteatro vakarinėje dalyje gręžiant polius apie 2–4 metrų gylyje grąžtas atsirėmė į kietą paviršių. Gręžiant toliau, paviršius buvo pramuštas. „Archeologai iškėlė hipotezę, kad šioje šlaito dalyje, žemiau 4 metrų gylio, yra ar buvo tuščia ertmė, iš viršaus apsaugota kietu kiautu", – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Siekiant išsiaiškinti, ar šlaite nėra gynybinės sienos likučių ar kitokių istorinių vertybių, teks dalį šlaito nukasti. Nukasus dalį viršutinio grunto, bus atidengti objektai ir istorikai galės įvertinti, ką ten laikas užglaistė.

Kauno pilis yra seniausia išlikusi mūrinė pilis Lietuvoje. Nemuno ir Neries santakoje pastatyta pilis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1361 metais. Manoma, kad XIV amžiuje ji ir buvo pastatyta vietoje ten buvusios medinės pilies, kryžiuočių antpuoliams atremti. Aplink pilį ėmė kurtis gyvenvietė vėliau išaugusi į dabartinį miestą.