Projekto pradžia buvo geresnė nei tikėjosi

Mažiau nei prieš dvi savaites tiems, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje, buvo sukurta nemokama konsultacijų platforma – telefono linija. Lietuvos Vyriausybės finansuojamo Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ projekto koordinatorius J. Uba DELFI teigė, kad tikėjosi kur kas ramesnės projekto pradžios, tačiau skambučiai su klausimais pradėjo lietis vos įjungus telefonų linijas.

Tiesa, telefonai nekaito ir užklausų nebuvo tiek, kad nebūtų įmanoma į jas atsakyti. Per dieną į šią liniją paskambina maždaug penki asmenys, tačiau ir tokius skaičius J. Uba vadina labai gera projekto pradžia. „Sulaukiame daugiau skambučių nei tikėjomės. Pradžioje tikėjomės vos kelių skambučių per dieną, o sulaukiame daugiau nei penkių“, – teigė J. Uba.

Vos kelias savaites veikianti telefono linija yra tik dalis projekto. J. Uba pasakoja, kad projektas gyvuoja jau kelerius metus, o pernai projekto komanda padėjo atsakymus rasti net 1050 besikreipusiųjų. Beje, šįmet jie planuoja sulaukti gerokai daugiau užklausų – 1800 ar net 2000.

Beje, projekte „Renkuosi Lietuvą“ ir anksčiau veikė telefono linija, tačiau nuo šiol įkurta ir tokia, kuri visiškai nieko nekainuoja tiems, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje. „Visus skambučių kaštus padengiame mes, kad tie žmonės galėtų drąsiau skambinti“, – teigė J. Uba.

Pagalbos ieško ir lietuviai, ir užsieniečiai

Nuo 2015-ųjų vystomo projekto koordinatoriaus teigimu, daugiausia klausimų būna įprasti: klausiama apie mokesčius, dokumentus, mokyklas, tačiau pasitaiko ir įdomesnių.

„Dažniausiai klausia, kokius dokumentus parsivežti, taip pat klausia apie socialines paramas, išmokas ir panašiai. Skambina ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, tai žmonės, kurie atvažiuoja čia dirbti, mokytis arba tai lietuvių šeimos nariai užsieniečiai, – pagrindines besikreipiančiųjų grupes įvardijo koordinatorius. – Taip pat gana dažnai klausia apie švietimą: kaip leisti vaikus į mokyklą, kokių dokumentų reikia, kokios mokyklos gali priimti, ar yra mokyklų, kuriose mokoma tik anglų kalba ar kita užsienio kalba.“

J. Uba įvardijo, kad yra ir tokių klausimų, kai žmonės planuoja išvažiuoti gyventi, pavyzdžiui, į Vokietiją, ir domisi, kaip persikelti ten savo pensiją ir sukauptą darbo stažą. „Tokiais atvejais mes galime pakonsultuoti, tačiau tai nėra mūsų kompetencijos sritis“, – teigė koordinatorius ir pridūrė, kad patirties įgyja ir atsakinėdami į klausimus, tačiau jų sritis – Londonas.

Skambina ir studentai, ir pensininkai

O kokie žmonės ieško pagalbos? „Dažniausiai vidutinio amžiaus, pabaigę mokslus, turintys vaikų ir panašiai. Tačiau į mus kreipiasi labai įvairūs žmonės: tiek pensininkai, kurie jau yra sukaupę pensinį stažą ir grįžta gyventi į Lietuvą, tiek studentai, ką tik pabaigę mokslus ir klausiantys, ką daryti. Kreipiasi ir jaunos šeimos arba tiesiog žmonės, kurie gyvena čia, tačiau domisi, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai norint išvažiuoti. Kreipiasi ir užsienyje gyvenančių asmenų giminaičiai“, – vardijo J. Uba.

Projekto koordinatorius teigia, kad neįmanoma nupiešti bendro jų kliento portreto. „Pernai bandėme pažiūrėti, kas yra mūsų tipinis besikreipiantis žmogus ir niekaip negalėjome susisteminti, nes kreipiasi labai įvairūs žmonės, tačiau pastebėjome, kaip keičiasi pačios užklausos, – kalbėjo J. Uba. – Jos yra nuo labai nekonkrečių, kai buvo daugiau pasipiktinimo, o dabar gauname labai konkrečias užklausas: mano situacija yra tokia ir tokia, noriu grįžti tada ir panašiai. Anksčiau labai dažnai užduodavo tuos vadinamus follow up klausimus: pavyzdžiui, į kokias socialines garantijas žmogus gali pretenduoti ir tekdavo išsiaiškinti tikslią žmogaus situaciją, kad galėtume pateikti tikslią informaciją, o ne šabloniškai iš lentelės nukopijuoti. Kuo toliau, tuo mažiau tenka tai daryti. Klausimai tampa konkretesni.“

Pasitaiko ir netikėtų klausimų

Projekto koordinatorius prisiminė ir kelias įdomiausias užklausas. "Viena įdomesnių užklausų buvo labai ilga, labai kompleksinė. Tai buvo lietuvis, kuris planavo persikelti iš Kinijos į Lietuvą. Jo žmona buvo Kinijos pilietė, vaikai tiek lietuviai, tiek kinai. Buvo labai daug konkrečių, kartais net sudėtingų klausimų. Jų buvo net keturiolika. Tai buvo viena sudėtingiausių užklausų ir iki šiol įsimintiniausių", - teigė J. Uba.

Beje, koordinatorius įvardijo, kad skambinančių nuotaikos svyruoja, o pasitaiko ir tokių užklausų, kurios kelia šypseną: „Be abejo, ateina ir mėnulio fazės, sulaukiame ir skambučių, ir užklausų, kurios gali būti daugiau padorios ar mažiau padorios. Pastaruoju metu pradėjome gauti pakankamai daug užklausų iš trečių šalių piliečių, kurie nori ir darbo, ir merginų. Tokių dalykų pasitaiko, tačiau jie nėra dominuojantys“.

Konsultuoja tie, kurie patys yra gyvenę užsienyje

„Visi, kurie yra dirbę ar dirba, daugiau ar mažiau yra gyvenę kitose užsienio valstybėse, – kalbėjo J. Uba. – Šiuo metu prie projekto dirbame keturiese, visi esame kažkiek gyvenę kitur, todėl turime empatiją tiek užsienyje gyvenančiam žmogui, tiek grįžusiam į Lietuvą. Tiesiog galbūt skirtųsi laikotarpis, kiek laiko mes ten esame gyvenę.“

Ir nors projektas vadinasi „Renkuosi Lietuvą“, J. Uba nedrįso įvardyti, ar grįžtančiųjų daugėja. „Suvedus bendrąją grįžimo statistiką, suvedus mūsų augančią statistiką, galima teigti, kad grįžtančiųjų yra. Jų yra, nors mes labai dažnai garsiai kalbame apie išvykstančius ir pamirštame kalbėti apie grįžtančius. Jų yra. Tai padaugėja, tai pamažėja, bet jų yra“, – teigė pašnekovas.