Siekis, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų VDU sudarytų 130 proc. šalies VDU, o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. VDU numatytas 2021 metais pasirašytame parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo.
Per pastaruosius 2 metus Lietuvos mokytojų atlyginimai išaugo 27,1 proc., o vidutinis darbo užmokestis – 27,7 proc. Tai patvirtina ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys, pristatantys skirtingų profesijų darbo užmokesčio pokyčius per antrąjį šių metų ketvirtį.
Tuo metu Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2024 m. pabaigos pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 30 proc. viršytų šalies darbo užmokesčio vidurkį. Nors iki šiol mokytojų atlyginimai kasmet buvo didinami 10–13 proc., tokiu pat tempu didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tad ar realu tikėtis, kad 2024 m. pabaigoje mokytojai gauti 1700–1750 eur „į rankas“ (t. y., jau atskaičius mokesčius)?
Kokie biudžeto rezervai galėtų būti pasitelkti, kad vyriausybė papildomai investuotų į mokytojų darbo sąlygų gerinimą?
Ekonomikos ir socialinės politikos ekspertai mano, kad šiuo metu situacija yra pakankamai įtempta. Visų pirma, dėl itin spartaus vidutinio darbo užmokesčio kilimo.
„Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, vidutinio darbo užmokesčio rodiklį labiausiai kėlė darbuotojų, gaunančių didžiausias pajamas, grupė. Jų pajamos augo vidutiniškai 2,5 karto greičiau nei gaunančių mažesnes pajamas. Tokioms rinkos sąlygoms iš biudžeto finansuojamiems viešojo sektoriaus darbuotojams varžytis su dirbančiais privačiame sektoriuje yra sudėtinga“– vertina Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius, prof. Boguslavas Gruževskis.
Kita vertus, per 2 metus realus mokytojų darbo užmokestis net sumažėjo 1,2 proc., nes infliacija per minėtą laikotarpį siekė 28,3 proc.
Lietuvos investicijos į švietimą, lyginant su kitomis šalimis, yra nemažos – 4,8 proc. nuo BVP, kita vertus, dėl neigiamų demografinių tendencijų bei didelės emigracijos mokinių mažėja, tenka optimizuoti mokyklų tinklą.
2000 m. mokėsi daugiau nei 600 tūkst. mokinių, veikė daugiau nei 2,3 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklų. Šiuo metu – 1076 ugdymo įstaigose mokosi 332,5 tūkst mokinių.
„Žinoma, turime ir toliau svarstyti, koks mokyklų tinklas būtų optimalus, tačiau šie pokyčiai nekeičia įsipareigojimo mokėti mokytojams 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Ir šis skaičius nėra laužtas iš piršto – tokias rekomendacijas teikia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), – pastebėjo ekonomistas prof. Raimondas Kuodis. – Gal vertėtų lėčiau didinti neapmokestinamą pajamų dydį visiems dirbantiesiems ir dalį lėšų nukreipti tiksliniams socialiniams įsipareigojimams, tarp jų – ir mokytojų darbo užmokesčiui didinti.“
Antrąjį šių metų ketvirtį, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius siekė 2209 eurus, o po mokesčių – 1360 eurų. Tuo metu vidutinis šalies darbo užmokestis buvo 2000 Eur bruto bei 1241 Eur neto. Atrodytų, jog mokytojų vidutinis darbo užmokestis jau 10 proc. lenkia šalies vidutinį darbo užmokestį.
Tačiau ekonomistai.lt atliktas nepriklausomas tyrimas atskleidžia, kad tokio dydžio atlyginimus gauna tik nedidelė mokytojų dalis: turintys 20 ir daugiau metų darbo stažą, metodininko, eksperto kvalifikaciją ir dirbantys klasėse su didesniu skaičiumi mokinių.
Nemaža dalis mokytojų dirba nepilnu etatu, derindami darbą keliose mokyklose, o ten, kur mokytojų trūksta, pedagogai dirba ir daugiau nei vienu etatu. Galima teigti, kad didelėje dalyje mokyklų vyrauja nesaugaus užimtumo sąlygos, kurias dar paaštrina komplikuota darbo laiko apskaita.
„Smulkmeniškas valandų skaičiavimas daro žalą ne tik mokytų savigarbai, bet ir jų vertybinėms nuostatoms, – teigė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. – Taip sukuriama nuolatinė įtampa dėl mokytų ir administracijos“.
