Ar pelnytai valstybė remia etninę mėgėjišką kultūrą?

Valstybė dažnai remia klišines etninės kultūros formas, „Žinių radijo“ eteryje atkreipė dėmesį Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, tradicijų tyrinėtoja Jurga Jonutytė. O tokio valstybės finansuojamo meno reiškiniai be kūrybos nevadinti ir kultūra.

„Tai pati sudėtingiausia sritis iš visos remiamos kultūros. Profesionali kultūra turi daugmaž aiškius kriterijus, o kas šiais laikais yra etninė kultūra, kas yra etnosas, kai nebeturime jokių grynųjų etninių bendruomenių?“, – laidoje „Aktualioji kultūra“ sakė J. Jonutytė.

Mokslininkės teigimu, institucijose turėtų atsirasti vietos permąstyti pačias sąvokas. „Ir vėl savęs klausti, ar tikrai iš sovietinės liaudies kultūros paveldėtos formos gali toliau būti palaikomos kaip etninė ar mėgėjų meno kultūra“, – teigė J. Jonutytė.

Primename, kad dalį žiūrovų papiktino Vasario 16-osios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje, kur kartu su profesionaliu simfonijos orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, pasirodė ir folkloro kolektyvas „Intakas“.

Lietuvos kultūros taryba kaip atskiras sritis remia mėgėjų meną ir etninę kultūrą kartu su tautodaile. 2015 m. Kultūros taryba mėgėjų meno projektams skyrė per 690 tūkst. eurų, etninės kultūros ir tautodailės projektams – per 670 tūkst. eurų.