„Įsivaizduokime, kad yra pora, kur vyras nori eiti į krepšinio varžybas, o moteris – į operą. Jei vyras yra stipresnis poroje, tai šeima eis žiūrėti sporto, tačiau moteris gali iškelti sąlygas, grasyti palikti ir visgi vyras nueis į operą, nors pagal žaidimo taisykles visgi laimėti turėtų vyras. Tai vadinama blefu. Būtent tai ir matau šiuo metu prezidentės pozicijoje. Žinoma, vieni sako, kad jos veiksmai yra vertybių gynimas, tačiau tai irgi turi būti pagrįsta argumentais“, - kalbėjo pašnekovas.

V. Vobolevičius sakė, kad tiki, jog į Vyriausybę gali būti paskirti kai kurie nepartiniai ministrai, tačiau jie vis vien turi atstovauti tam tikros partijos interesus, todėl gali būti greitai keičiami.

„Ir toliau per artimiausius kelis metus matysime lyčių karo žaidimus, kuriuose dominuos Algirdas, bet nereikėtų nusiraminti, nes tai nėra vieno raundo žaidimas“, - pastebėjo politologas.

Pasak jo, žaidimo taisyklės turėtų pradėti keistis nuo 2014 m.: kitų metų pabaigoje pirmininkaujant ES rietenos turės baigtis ir tai nebus palanku prezidentei, tačiau pasibaigus pirmininkavimui kris valdančiųjų populiarumas, nes jie visuomenėje sukūrė per daug didelių lūkesčių.

„Po 2014 m. pasikeis galių santykis lyčių žaidime. Jei kalbėti apie koalicijos žadamą politiką, tai iki 2014 m. galime tikėtis konkretumo, paskui pamatysime didesnį prezidentės aktyvumą, kalbant apie ministrus. Jei prezidentė teisingai žais kortomis, tai ji išliks populiari, o valdančiųjų populiarumas kris“, - prognozavo politologas.
Vincentas Vobolevičius

V. Vobolevičius tiki, kad V. Uspaskichui vis dėlto bus atimta teisinė neliečiamybė, tačiau, pasak jo, tai ir gerai apgalvoti žaidimo žingsniai: „Neigiamas teismo sprendimas daugiau reputacijos iš Viktoro atimti negali, jam tai padeda kurti Robino Hudo įvaizdį. Kad jam uždraus dalyvauti politikoje, irgi mažai tikėtina“.

Politologas spėjo, kad dėl Darbo partijos lyderio neliečiamybės A. Butkevičius nusileis, kad vėliau galėtų prezidentei parodyti, kad yra nuolankumas jos atžvilgiu.

Kaip žinoma, po rinkimų valdančią koaliciją ėmėsi formuoti socialdemokratai, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šios partijos susitarė, kad premjero postas turi atitekti daugiausia vietų Seime iškovojusiai Lietuvos socialdemokratų partijai bei jos lyderiui A. Butkevičiui.

Prezidentė D. Grybauskaitė pripažino, kad formuoti valdančią koaliciją ji siūlė ir antrą vietą pagal mandatų skaičių rinkimuose užėmusiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, tačiau jie daugumos nesuformavo.