A.Sysas: projektus šeimai remti laimi bažnytinės organizacijos
Konstitucinio Teismo posėdis pradėtas vienam teisėjui pranešus nagrinėjamo klausimo turinį bei grupės parlamentarų atstovams pristačius savo kreipimosi motyvus. Į teismą besikreipusių parlamentarų grupei atstovavo socialdemokratai Algirdas Sysas bei Julius Sabatauskas, jų oponentams – valstietė liaudininkė Rima Baškienė ir konservatorius Stasys Šedbaras.
Socialdemokratų politikai aiškino, kad Seimas, nutarimu patvirtinęs koncepciją, nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo šeimos teisinius santykius reguliuoti įstatymu, o ne žemesnio lygmens teisės aktu – Seimo nutarimu.
Parlamentarai taip pat ginčija Šeimos koncepcijoje suformuluotas šeimos, darnios šeimos, išplėstinės šeimos bei nepilnos šeimos sąvokas. Pasak socialdemokrato J. Sabatausko, minėtos sąvokos iš esmės reiškia, kad valstybė, remdamasi koncepcija, gali neberemti arba kitaip remti skirtingose šeimose augančius vaikus, tokiu būdu jie būtų diskriminuojami.
J. Sabatauskui iš esmės pritarė ir jo kolega A. Sysas, kurio tvirtinimu, minimoje koncepcijoje įtvirtintos nuostatos jau duoda vaisius – esą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramos šeimai projektus laimi vien tik bažnytinės organizacijos, pasižyminčios tokia pat šeimos samprata, kaip užrašyta koncepcijoje, o joje šeima įspraudžiama išimtinai į santuokos rėmus.
„Jeigu mes kalbame konkrečiai, kaip koncepcija paveikia tam tikrus sprendimus, tai noriu pabrėžti, jeigu pasižiūrėsite į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamus projektus šeimai remti, tai galima vienašališkai pasakyti, kad didžiąją dalį projektų laimi bažnytinės organizacijos – parapiniai namai, „Caritas“ ir visos kitos. Tai, ko siekia mūsų oponentai, kas išsilaikytų bažnytinės organizacijos, tai šitai diegiama realiame gyvenime kiekvienais metais per projektus ir projektų lėšų skyrimą“, - Konstitucinio Teismo posėdyje sakė parlamentaras.
„Valstybė gali remti vienus ir neremti kitų. Darnią šeimą mes remsime, o nedarnios – neremsime. Aš konkrečiai sakau, pasižiūrėkime į projektus, kuriuos remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: akivaizdu, kad nevyriausybinės organizacijos, kurios turi kitokią santuoką apie šeimą, paramos negauna. Gauna tik tos, kurios teisingai supranta, kas yra šeima“, - tęsė A. Sysas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu teigia, kad skiriant socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, mokiniams ar išmokas vaikams, vertinamos pajamos, kartais ir turtas, o ne šeiminė padėtis. Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo to, ar paramos prašo vienišas asmuo, ar sutuoktiniai, ar bendrai gyvenantys žmonės, sąlygos jiems yra vienodos.
Be to, pasak ministerijos, iš 16-os visuomeninių, gavusių finansavimą darbui šeimos gerovės srityje, tik 3 yra religinės bendruomenės, todėl A. Syso teiginiai, kad projektus laimi bažnytinės organizacijos, esą neturi jokio pagrindo.
Norėjo įtvirtinti idealą
Savo ruožtu konservatorius S. Šedbaras pasipiktino, jog kolegos šeimos apibrėžimą suvokia finansinių pasekmių kontekste. Pasak parlamentaro, nelaimingose ar nedarniose šeimose augantys vaikai bet kokiu atveju privalo sulaukti valstybės pagalbos, net labiau nei augantieji darniose šeimose. Tam, anot jo, yra skirta visa valstybės socialinės paramos sistema.
„Mes tuojau pat pradedame skaičiuoti pinigus – kiek gaus šeima paramos, dar kažko. Palaukit, apie ką mes kalbame? Ar Konstitucijos 28 straipsnis kalba apie pinigus? Iš tiesų aš šiame straipsnyje įžvelgčiau du aspektus, kuriuos turėjo omenyje Konstitucijos tėvai. Tai yra viena iš pamatinių tautos vertybių apskrita – santuokos pagrindu sukurta vyro ir moters šeima, kurioje gimsta ir auga vaikai. Vaikai auga su savimone, su tėvų, tėvynės meile, su krašto meilės suvokimu. Aš taip suprantu Konstitucijos tėvų siekį“, - aiškino politikas.
Valstietė liaudininkė R. Baškienė taip pat kartojo, kad koncepcijos kūrėjai norėjo įtvirtinti tarsi tikslą, idealą – santuoka pagrįstą darnią šeimą. Esą taip valstybė išsako savo prioritetą ir skatina žmones kurti būtent tokias, o ne kitokias šeimas.
„Mes nepaneigiame kitų gyvenimo formų, mes neniekiname ir nesakome, kad kažkas yra blogai, mes tiesiog iškeliame į viršenybę šeimą, grindžiamą santuoka, kaip siekiamybę, ir manome, kad toks pavyzdys reikalingas mūsų vaikams. Tai tokie mūsų tikslai ir tai nesiejama su pinigine parama, kaip bandoma susukti ne tokį suvokimą, tartum koncepcija atims iš kažko paramą, sumažins ją“, - aiškino politikė.
Tačiau vienas Konstitucinio Teismo teisėjas pasiteiravo R. Baškienės, ką reiškia koncepcijoje įrašyta nuostata, kad rengdami teisės aktus šeimos politikos srityje Vyriausybė bei Seimas atsižvelgia ir derina juos su koncepcijos nuostatomis. Politikė svarstė, kad teisės aktų derinimas su koncepcija yra neprivalomas.
Neištekėjus turėti šeimą neįmanoma?
Teisėjas Algirdas Taminskas, sulaukęs progos paklausti koncepcijos šalininkų atstovų, susidomėjo, kodėl valstybė nesiima pripažinti bent jau nepilna šeima vienišo tėvo ar vienišos motinos su vaiku, jei jie nebuvo prieš tai susituokę. Kaip žinoma, koncepcijoje sakoma, jog nepilna šeima yra tokia, kurioje „santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų“.
„Kodėl neturėtų būti užtikrinamas vienodas statusas ir tai motinai ar tėvui su vaiku, kurie nebuvo santuokoje. Galbūt tai yra net įvaikis, galbūt gyveno kartu neįforminę santuokos ir liko vienas tėvas ar motina su vaiku – ar ta vertybė yra tai, kad moteris turi ištekėti susilaukus vaiko ir čia bus vertybė? Koks yra skirtumas, jei ji nebuvo ištekėjusi?“ - klausė teisėjas.
R. Baškienė aiškino, kad išties koncepcijoje nepilna šeima vadinama mama ar tėtis su vaikais, kai santuoka pasibaigusi, tačiau, jos teigimu, vienišos mamos ir tėčiai tikrai nėra skriaudžiami, jiems yra skiriamas didelis dėmesys, tačiau esą „daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais“.
„Vadinasi, vienas vaikas laikomas gyvenantis šeimoje, kad ir nepilnoje, o kitas, jeigu motina niekada nebuvo ištekėjusi, deja, jau gyvena ne šeimoje“, - į atsakymą replikavo A. Taminskas.
Seimo narys S. Šedbaras šeimos sudarymą netgi susiejo su teisėjo pareigų vykdymu tik prisiekus. Pasak parlamentaro, kaip teisėjas negali vykdyti savo pareigos neprisiekęs, taip ir šeimą nesusikuria be priesaikos.
Tačiau A. Taminskas replikavo, jog taikyti analogijų šiuo atveju neišeina, mat, tarkime, patriotų akimis partizanai buvo Lietuvos kariai, nors nebuvo prisiekę Lietuvos Respublikai.
DELFI primena, kad Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje, patvirtintoje 2008-asiais, šeima apibrėžiama kaip susituokusi pora su vaikais ar be jų.
Darnia šeima vadinama šeima, atliekanti būdingas šeimos funkcijas, kurios užtikrina visų jos narių fizinę, psichinę ir dvasinę gerovę. Išplėstinė šeima – tai sutuoktiniai, jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra, ir kartu gyvenantys artimieji giminaičiai, o nepilna šeima vadinama šeima arba išplėstinė šeima, kurioje santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų.
Koncepcijoje taip pat kalbama apie daugiavaikę arba gausią šeimą, socialinės rizikos šeimą bei krizę išgyvenančią šeimą.