Baudžiamosios teisės ekspertas advokatas Remigijus Merkevičius situaciją komentavo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ penktadienį.
„Žiūrint, kokiame kontekste arba kokiu tikslu tai daryti yra svarbu. Politikams, matyt, tai yra svarbu, nes artėja Savivaldos rinkimais ir tai galima panaudoti savo naudai, o priešininko nenaudai.
Teisės požiūriu, tai yra visiškai nesvarbu, nebent toks susižinojimas ir atitinkamas veiksmas pakenkė kažkokiems iš anksto suplanuotiems prokurorų tyrimo tikslams“, – sakė R. Merkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra slapti ir apie jame išsiaiškintus duomenis arba ketinimus niekas išorėje sužinoti negali.
„Nebent yra viena išlygą – tą tyrimą kuruojantis prokuroras nusprendžia tam tikrą dalį, o gal ir visus ikiteisminio tyrimo duomenis paviešinti. Tai tas sužinojimas ir priklauso nuo to, ar tas dėmuo, jei jis buvo atskleistas, buvo padarytas su prokuroro leidimu, žinia, ar be jo“, – paaiškino advokatas.
Jeigu ši žinia buvo perduota be prokuroro leidimo, tuomet, pasak jo, kyla tarnybinė atsakomybė tiems, kurie ją atskleidė.
„Netgi turbūt iki baudžiamosios atsakomybės, priklausomai nuo sukeliamų padarinių, tai galėtų būti ir piktnaudžiavimas, ir visokie kitokie nusikalstami veiksmai arba šiaip neteisėti veiksmai“, – sakė R. Merkevičius.
Vis dėlto baudžiamosios teisės ekspertas nenorėjo spėlioti, ar K. Bartoševičius galėjo iš anksto sužinoti apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.
„Pati ta įvykių chronologinė seka atrodo gana keistoka iš visų pusių – keistokas tiek laikas, kada buvo atsisakyta mandato, tiek, jei patys prokurorai nutekino tą informaciją, jų pačių kreipimasis, žinant, kad iš vakaro jau yra prašymas panaikinti imunitetą savo valia.
Taigi, tos aplinkybės, kurios yra de facto įvykusios, gana keistos ir tam tikrų minčių ar abejonių sukelia“, – kalbėjo advokatas.
Saulius Skvernelis siūlo patikrinti pokalbių išklotines ir išsiaiškinti, su kuo bendravo tuomet Čilėje buvęs K. Bartoševičius. Eksperto teigimu, tai padaryti įmanoma, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad bet koks privataus gyvenimo kontroliavimas, sekimas turi turėtų įstatymais pagrįstą tikslą.
„Bet koks kėsinimasis į žmogaus privatumą, o tai būtų kėsinimas į žmogaus komunikacinį privatumą, galimas tik tada, jei tą leidžia teisėjas. Teisinėje valstybėje aš nelabai įsivaizduoju, kad teisėjas leistų tokį veiksmą atlikti“, – paaiškino R. Merkevičius.
Didžioji dalis tokių rezonansą sukėlusių tyrimų, anot jo, yra lygiai tokie patys kaip ir įprastose bylose.
„Pateikiama tam tikra dalis informacijos iš baudžiamojo persekiojimo institucijų, paliekant galimybę įvairiausioms spekuliacijoms, interpretacijoms ir taip toliau. Panašu, kad toks elgesys iš baudžiamojo persekiojimo institucijų yra dėsningas – sąmoningai taip daroma, nežinau, dėmesį norint pritraukti, institucijai susireikšminti kažkiek.
Tas dalykas truputį keistokas, o kada mes gausime kažkokią tikslesnę informaciją... Aš abejoju, kad mes ją gausime. Manau, kad visuomenė vėl bus maitinama tam tikrais informacijos trupiniais, tam, kad ta istorija apaugtų visokiausiomis interpretacijomis“, – sakė advokatas.
Jo vertinimu, iki galo nepatikrinta ir neištirta informacija arba ta, kuri neleidžia daryti pagrįstų išvadų, neturėtų pasiekti viešosios erdvės.
„Kada jie patikrins, kada turės pakankamą visumą įrodymų, kada į štų įrodymų bus galima daryti tvirtas, abejonių nepaliekančias išvadas, tada ir būtų galima pateikti visuomenę kaip faktą. Dabar gi yra paleista tam tikra procesinė antis, kur žmogui prilipdyta etiketė.
Mes nežinome priežasčių, kodėl žmogus sureagavo taip, kaip sureagavo, jokio aiškumo tame nėra, o jeigu ta antis yra neteisinga, tai tam žmogui nusiplauti to primesto vardo praktiškai yra neįmanoma“, – akcentavo R. Merkevičius.
Baudžiamosios teisės ekspertas taip pat paaiškino, kad įrodinėjimas tokiose bylose yra gana sudėtingas, o nemažas procentas tokių tyrimų baigiasi tiesiog niekuo.
Advokatas sakė manantis, kad kaltinamojo akto surašymas gali trukti apie pusę metų, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, ar net ilgiau. Teisminis bylos nagrinėjimas – dar kelis metus.
„Galutinį sprendimą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu mes geriausiu atveju turėtume, mano akimis, po pusantrų metų mažiausiai“, – kalbėjo R. Merkevičius.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su teisininku klausykite čia:
