„Dėl „Astra Zeneca“ antrosios dozės – tai tikrai paliksiu tą diskusiją, kada tai yra geriau imunitetui, gydytojams. Pagal oficialius duomenis, antra dozė turi būti tarp keturių ir dvylikos savaičių. Ne kartą kėliau tą klausimą ir Sveikatos apsaugos ministerijai.
Natūralu, kad mes turime šitą problemą, kad žmonės skaičiuoja. Nepaisant to, kad net ir po pirmos „Astra Zeneca“ dozės sakoma, kad susiformuoja labai didelis imunitetas, galbūt net didesnis nei po kitų pirmų dozių, bet pilną paketą žmogus gauna gavęs antrą dozę. Matematika yra paprasta, jeigu pirmą skiepą gavau balandžio 1 dieną, o antrą skiepą gausiu birželio pabaigoje, tai žmogus, kuris gauna tarkime gegužės 3 d. pirmą „Pfizer'io“ dozę, tai antrą dozę gaus gegužės pabaigoje. Natūralu, kad žmonės, norėdami gauti pilną imunitetą, (…) jie labiau linksta rinktis kitą vakciną, (…) nors visi skiepai yra vienodai geri. Ir tai yra problema“, - sakė R. Šimašius.
Pasak mero, kol kas galimybė paankstinti antros dozės skiepijimą yra tik abiturientams ir mokytojams.
Ragina įgyvendinti galimybių pasą: kai kurie prieštaraujančių argumentai – ypatingai keisti
Kalbėdamas apie galimybių paso įgyvendinimą, R. Šimašius pažymėjo, kad bendradarbiauja su Ekonomikos ir inovacijų bei Sveikatos apsaugos ministerijomis, tačiau laukia galutinių Vyriausybės sprendimų.
„Jeigu tik jie bus, mes esame davę informaciją, ką galima padaryti, ką ne. Tikrai matome, kad dalį dalykų galime padaryti ir galima su pasu startuoti“, – pažymėjo sostinės meras.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį ryte viešai išsakė abejones dėl tokios priemonės reikalingumo.
„Akivaizdu, kad iššūkiai yra, situacija yra pilna iššūkių ir jų negali nebūti. Jeigu orientuojiesi į darbų padarymą, tai darai darbus, o jeigu orientuojiesi į darbų nedarymą, tai randi priežasčių, kodėl nedaryti. Mano supratimu, išeiti iš pandemijos reikia planingai, sistemingai ir saugiai. Galimybių pasas yra vienas iš tų metodų, kuris leidžia ir apribojimų greičiau, bet saugiu būdu“, – komentavo R. Šimašius.
Dalies politikų reiškiamus argumentus, neva galimybių pasas pažeistų žmogaus teises ir suteiktų nelygias galimybes, Vilniaus miesto meras įvardijo kaip ypatingai keistus.
„Žmogaus teises apriboja nesikiepijusių ir nesitikrinančių sveikatos žmonių ėjimas bendrauti su kitais. (…) Čia yra tikroji problema. Tai, kad antivakseriai, kurie nenori skiepytis, sako, kad reikia prieš galimybių pasą pasisakyti, yra visiškai kita diskusija. Reikia neleisti savęs durninti, o ieškoti galimybių, kaip įdiegti naujas galimybes“, – pabrėžė jis.
Su galimybiu pasu, anot R. Šimašiaus, galėtų atsiverti daugiau paslaugų.
„Aišku, jeigu sulauksime vasaros antros pusės, tai tikrai tas nebus aktualu, nes bus įvykusi vakcinacija ir tiesiog bus galima atlaisvinti visus renginius, bet kol kas tai yra aktualu ir manau, jog reikia priimti sprendimus. (…) Mes esame pasiruošę padaryti viską, kad tas pasas veiktų“, – taip pat pažymėjo meras.
Šiek tiek pagerėjo situacija ligoninėse
Meras per spaudos konferenciją pasidžiaugė praėjusios savaitės vakcinavimo rezultatu. Praėjusios savaitės pradžioje jie turėjo vakcinavimui daugiau kaip 40 tūkst. dozių vakcinų. Iki praėjusio šeštadienio visos vakcinos buvo sunaudotos.
Taip pat R. Šimašius pasidžiaugė, kad ligoninėse situacija jau šiek tiek lengvesnė situacija. Šio ryto duomenimis yra 18 laisvų vietų. Praeitą savaitę jų buvo tik trys, iš 320.
„Akivaizdu, kad didžioji dalis gulinčiųjų ligoninėje su rimtais simptomais yra tie, kurie nepaskiepyti. Bet visi iš gulinčių yra tie, kurie galėjo pasiskiepyti. Primenu, kad tai yra labai rimtas ir asmeninės atsakomybės klausimas“, - sakė R. Šimašius.
Šią savaitę Vilnius yra gavęs 53 tūkst. vakcinų. Daugiausiai (beveik 30 tūkst. dozių) - „Astra Zeneca“. 15 tūkst. vakcinų bus pasilikta revakcinacijai kitą savaitę“, - sakė R. Šimašius.
Plečiantis skiepijimo apimtims, ragina kalbėti apie papildomus atlaisvinimus
Plečiantis skiepijimo nuo COVID-19 apimtims, reikia kalbėti apie papildomus atlaisvinimus, tačiau jie turi būti sklandūs ir pamatuoti, teigė sostinės meras.
„Su skiepijimo apimčių plėtimusi, tai, man atrodo, kad mums kaip tik reikia kalbėti apie sklandžius, pamatuotus papildomus atlaisvinimus“, – pirmadienį žurnalistams sakė Vilniaus vadovas.
Taip jis kalbėjo paklaustas, ar sostinėje dėl didesnio sergamumo ir ligoninių užpildymo nereikėtų taikyti griežtesnio karantino nei likusiose Lietuvos savivaldybėse.
R. Šimašius teigia, kad didesnis užsikrėtimų skaičius sostinėje nesusijęs su Vyriausybės įvestais atlaisvinimais.
„Nėra jokio pagrindo teigti, kad čia būtų kažkoks rimtas poveikis. Manau, kad tie atlaisvinimai arba laipsniški suvaržymų mažinimai yra daromi logiškai – natūralu, kad mums reikia ir sistemingai įeiti į apribojimus, ir sistemingai, sklandžiai iš jų išeiti“, – teigė R. Šimašius.
Sistema patyrė perkrovų
Kaip jau skelbta, atvėrus galimybę registruotis skiepui gyventojus nuo 45 metų, Vilniuje nuo perkrovų ėmė striginėti registracijos skiepijimui sistema.
„Labai džiaugiamės, kad žmonės aktyviai registruojasi. Tačiau sistema dėl perkrovos patiria trikdžių. Tiekėjai šiuo metu tvarko problemas. Kviečiame žmones ir toliau bandyti ir registruotis skiepui“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovas Karolis Vaitkevičius.
Delfi primena, kad šeštadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius feisbuke rašė, jog per dieną skiepą nuo koronaviruso gavo 10 tūkst. gyventojų, o per visą praėjusią savaitę – 46 tūkstančiai.
Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę pranešė dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniuje skirianti 46,5 tūkst. vakcinų, įskaitant beveik 20 tūkst. dozių, anksčiau numatytų kitoms savivaldybėms.
Vilnius praėjusią savaitę skiepijo vyresnius nei 55-eri metų gyventojus. Pasak administracijos vadovės, kol kas sunku pasakyti, kokia jų dalis buvo paskiepyta.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės Linos Koriznienės teigimu, savivaldybė vis dar tebekviečia skiepytis ir senjorus. Šie, pasak jos, dažnai persigalvoja ir, pamatę, kad pasiskiepiję artimieji gerai jaučiasi, taip pat nusprendžia tai padaryti.
Pirmadienį Vilniuje skiepytis galės registruotis 45-erių ir vyresni gyventojai.
„Tikėkimės, kad šią savaitę paskiepysime ne mažiau žmonių negu praeitą savaitę paskiepijo“, – sakė L. Koriznienė. Jos teigimu, į šią amžiaus grupę perėjęs Vilnius kurį laiką žemiau prioritetuose nesileis. Kada tai bus daroma, priklausys nuo gyventojų aktyvumo.
