Prezidentūros rūmų ansamblyje įkurtas Valstybės pažinimo centras, kurio lankytojai gali iš arčiau susipažinti su Lietuvos valstybe, buvo atidarytas 2016 metais.
Bent jau prieš kurį laiką muziejus buvo gausiai lankomas, vasaros pradžioje jame buvo pristatytos atnaujintos ekspozicijos „Atminties randai“ ir „Tapatybė“.
Vietų nėra
Feisbuko įraše vilnietis R. Zaloga neslėpė centre apsilankyti nusprendęs dėl kuris laikas sklandančių kalbų, neva dalis Valstybės pažinimo centro patalpų galėjo būti skirtos įsikurti pirmajai šalies poniai D. Nausėdienei.
„Miesto legenda yra tokia – esą dalis Valstybės pažinimo centro prieš kurį laiką buvo iškraustyta, tam, kad ten atsirastų darbo vieta mūsų pirmajai poniai ir jos komandai. Esą iškraustyta jame buvusi skaitykla. Iš savo vizitų toje skaitykloje atsimenu, kad joje tikrai buvo vertingų visuomenei knygų, pats muziejus irgi yra kvietęs konkrečiai į skaityklą, paskaityti joje esančių leidinių, gavęs į ją dovanų ir t.t. ir panašiai. Mano kuklia nuomone – labai puiki muziejaus dalis“, – įraše feisbuke teigia R. Zaloga.
Norint darbo dieną savarankiškai apsilankyti Valstybės pažinimo centre būtina išankstinė registracija.
Tačiau R. Zaloga feisbuke pasakoja, kad užsiregistruoti apsilankymui internetu jam taip ir nepavyko, nes registracijos sistemoje buvo rašoma, kad vietų nėra.
„Bandant užsiregistruoti kultūrinei pietų pertraukai laukia pirmoji staigmena – nėra vietų. Iki 2029 metų rugsėjo vietų nėra. Nei vienos. Gal ir vėliau nėra, nebežinau, aš ties 2029 metų rugsėju pasidaviau. Aš tikrai žinau, kad muziejus geras, bet jis turėtų būti populiariausias muziejus pasaulyje su tokiais lankomumo rodikliais ir eile daugeliui metų į priekį“, – savo įraše feisbuke rašo jis.
Anot vilniečio, liepos 19 dieną jis nusiuntė elektroninį laišką muziejaus darbuotojams ir tą pačią dieną gavo atsakymą, kad „šiuo metu laikai nėra atidaryti“ bei pasiūlymą susitarti dėl apsilankymo laiko.
Buvo sutarta, kad R. Zaloga į Valstybės pažinimo centrą atvyks kitą savaitę.
Buvo vienintelis lankytojas
„Muziejuje manęs jau laukia darbuotojas, su kuriuo maloniai pasikalbame apie tai, kad aš čia ne pirmą kartą, gaunu planšetę ir išeinu semtis kultūros.
Muziejuje labai tylu, nes aš ten esu vienintelis lankytojas. Taip tylu, kad grįžęs ieškoti to mane priėmusio darbuotojo aš jo nerandu niekur, nes jo niekur nėra, kaip nėra jokio kito žmogaus be manęs“, – apsilankymo įspūdžius aprašo jis.
Pasak R. Zalogos, muziejuje taip tylu, kad antrame jo aukšte net šviesos nėra įjungtos (išskyrus laiptus), nes nepanašu, kad darbo dieną ten kas nors lauktų lankytojų.
R. Zaloga teigia ketinęs apsilankyti ir skaitykloje, tačiau jos durys buvo užrakintos.
„Kadangi, primenu, muziejuje be manęs daugiau nieko nėra ir nieko sutikti nepavyksta, keliauju toliau kelti šalies BVP. Išeidinėjant iš komplekso pasitaiko nuostabi scena – apsaugos posto duris praveria mama su dviem 9-10 metų berniukais, atėjusiais aplankyti Valstybės pažinimo centro.
Mama informuojama, kad norint čia apsilankyti darbo dieną, būtina išankstinė registracija. Ir mandagi mama išeina registruotis į sistemą, kurioje ir šito įrašo publikavimo metu nėra jokių laikų apsilankymams darbo dienomis iki 2029 metų. Šiaip ir iki 2032 dar nėra, ką tik patikrinau“, – rašo jis.
Kas už užrakintų durų?
Savo įraše R. Zaloga pasidalijo ir žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygos ištrauka, kurioje teigiama, kad Valstybės pažinimo centre esą buvo svarstoma įkurdinti pirmąją ponią Dianą Nausėdienę.
„Pirmoji ponia neturėjo ir atskiro kabineto. Likę laisvi atrodė netinkami, o ją įkurdinti Prezidento kabinete buvo neįmanoma. Nuskambėjo noras iškraustyti Prezidento kanceliarijai priklausantį Valstybės pažinimo centrą ir ten įkurdinti pirmąją ponią, tačiau pabijota visuomenės reakcijos, mat ši muziejų primenanti edukacinė erdvė buvo gausiai lankoma žmonių“, – rašoma knygoje.
R. Zaloga savo įraše klausia: „Tai kas gi už užrakintų durų mūsų visų valstybei skirtame muziejuje, draugai? Ir kada paskutinį kartą lankėtės Valstybės pažinimo centro skaitykloje?“
Beje, R. Zaloga pastebėjo, kad po jo įrašo feisbuke registracijos vietų savarankiškiems apsilankymams muziejuje pamažu ėmė atsirasti.
Centras: skaitykla remontuojama
Valstybės pažinimo centras priklauso Prezidento kanceliarijai, todėl Delfi su klausimais kreipėsi į Prezidentūros Komunikacijos grupę, tačiau atsakymą gavo iš Valstybės pažinimo centro vyriausiosios specialistės Inos Stončės.
„Jūsų minimas p. Zalogos įrašas skamba klaidinančiai – Valstybės pažinimo centras nuo pat įkūrimo dienos iki dabar veikia aktyviai ir lankytojams tikrai yra prieinamas. Vasaros metu turime gana nemažus išankstinių registracijų lankytojų srautus, stovyklų dalyvius, grupinius užsiėmimus ar kitas veiklas, tad čia vyksta gana įprastas edukacinio centro gyvenimas“, – atsakyme teigia ji.
Pasak centro atstovės, centras iš tiesų buvo kiek sumažinęs registracijos registracijos laikų savarankiškiems apsilankymams skaičių.
„Vėlgi tam, kad pavieniai lankytojai, kurie dažnai užsuka su šeimomis, nesidubliuotų su didesnėmis grupėmis. Kaip nurodome svetainėje, registracija savarankiškam apsilankymui galima ir el. paštu bei telefonu. Taip kreipėsi ir jūsų minimo įrašo autorius, kuriam operatyviai atsakėme ir rezervavome atskirą laiką“, – teigia ji.
Atsakyme taip pat pabrėžiama, kad Valstybės pažinimo centras, priešingai nei dauguma kitų įprastų muziejų, yra Prezidento kanceliarijos dalis, jam taikomi papildomi saugumo reikalavimai, tad čia ateiti bet kada ir bet kaip šiokiadieniais darbo valandomis tikrai nepavyksta.
„Tam su lankytojais bendraujame, rezervuodami jiems tinkančius laikus“, – aiškina ji.
Anot I. Stončės, šalia Valstybės pažinimo centro esanti skaitykla nuo pat jos įkūrimo yra naudojama ir kaip patalpa įvairiems susitikimams, valstybės vadovo interviu filmavimams.
„Šiuo metu skaitykloje yra baigiami remonto darbai. Jiems pasibaigus patalpa, kaip ir anksčiau, bus naudojama reprezentacinėms valstybės vadovo ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos funkcijoms“, – teigiama atsakyme.
Prezidentūra kalbų niekada nepatvirtino
Po žurnalistų B. Davidonytės ir D. Pancerovo išleistos knygos „Pranešėjas ir prezidentas“ buvo girdėti kalbų, kad Valstybės pažinimo centro skaitykloje galiausiai galėjo būti įkurdinta pirmoji ponia, tačiau Prezidentūra to niekada nepatvirtino.
Beje, reikėtų pastebėti, kad apie tai, jog skaitykloje yra baigiami remonto darbai, Prezidentūros atstovai Delfi aiškino dar kovo pradžioje.
„Valstybės pažinimo centras, kaip ir šalia jo esanti biblioteka, yra Prezidento kanceliarijos dalis, o ne atskiras fizinis ar juridinis vienetas. Prezidentūros rūmų pastate esanti biblioteka nuo pat jos įkūrimo yra naudojama ir kaip patalpa įvairiems susitikimams, valstybės vadovo interviu filmavimams. Šiuo metu bibliotekoje yra baigiami remonto darbai. Jiems pasibaigus patalpa, kaip ir anksčiau, bus naudojama reprezentacinėms valstybės vadovo ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos funkcijoms“, – į klausimus apie tai kovo 1 dieną Delfi atsakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Liepos mėnesį Delfi aptiko, kad birželio viduryje Prezidento kanceliarija pasirašė sutartį dėl baldų pirkimo.
Vienas iš baldų buvo rūbų spinta, kuri, kaip nurodyta sutartyje, turėjo būti sumontuota Valstybės pažinimo centre.
Delfi Prezidentūros atstovų teiravosi, ar ji bus sumontuota bibliotekoje ir kas naudosis šia spinta, tačiau į šį klausimą atsakymo negavo.
Prezidento patarėjas Ridas Jasulionis Delfi atsakė tik į kitą klausimą – ar tiesa, kad Valstybės pažinimo centre buvo nuspręsta įkurdinti pirmąją ponią. Patarėjas atsiuntė lygiai tokį pat atsakymą, kokį kovo mėnesį Delfi gavo iš T. Beržinsko.
Jame, kaip ir kovo mėnesį, buvo aiškinama, kad bibliotekoje yra „baigiami remonto darbai“.
