Pasak ministerijos, saugomos teritorijos nebus steigiamos automatiškai, dėl to šis procesas taps skaidresnis ir efektyvesnis.
„Nuogąstavimai, susiję su numatomais pokyčiais dėl nepagrįsto Lietuvos piliečių nuosavybės nusavinimo ar jų turto apribojimo, neturi pagrindo. Kaip nustatyta Konstitucijoje, gyventojų nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Esant būtinybei nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje, sprendimai bus priimami įvertinus ir pasvėrus visus argumentus, tinkamai atlyginant žemės savininkams.
Įstatymo pakeitimais taip pat patikslinama žemės savininkų informavimo ir kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarka, kad ji būtų aiškesnė, paspartėtų apsaugos sutarčių sudarymas su žemės savininkais ir valdytojais“, – pristatydamas įstatymo pataisas sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasiūlymai steigti saugomas teritorijas turės atitikti steigimo kriterijus ir reikalavimus. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad įstatymas nenumato saugomų teritorijų plėtros rodiklių, uždavinių, tik nustato procedūras, o saugomų teritorijų plėtros apimtis nulems ES teisės įgyvendinimo užduotys ir Lietuvos prisiimti įsipareigojimai.
Pranešime žiniasklaidai ministerija atkreipia dėmesį, kad saugomos teritorijos šalyje steigiamos pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos patvirtinti įgaliojamos vykdomosios valdžios institucijos.
Atsakinga už biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos politiką, ekosistemų atkūrimo priemonių rengimą ir įgyvendinimą, taip pat saugomų teritorijų steigimą ir plėtimą Lietuvos teritorijoje siūloma paskirti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) ir saugomų teritorijų direkcijas, informuojama pranešime.
Pasak ministerijos, taip pat numatoma sudaryti teisines galimybes nustatyti ir saugomas vietoves, įgyvendinant privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugai užtikrinti.
Siūlomas laisvesnis gamtinių teritorijų lankymas
Įstatymų pakete numatoma sudaryti sąlygas ir laisvesniam rezervatų lankymui, atsižvelgus į augantį visuomenės susidomėjimą saugomomis teritorijomis. Numatoma, kad jų lankymo tvarką nusistatyti galės kiekvienas rezervatas savo nuostatuose savarankiškai, skelbia ministerija.
Aplinkos apsaugos įstatymo projekto pakeitimais įtvirtinamos nuostatos, susijusios su gamtinio karkaso sistemos formavimu, jos kokybės tikslų nustatymu ir ekologinio stabilumo palaikymu.
Lietuvos siekis – 30 proc. teritorijos turi būti saugoma
Pasak Aplinkos ministerijos, teisės aktų paketo rengimą paskatino Lietuvos siekis įgyvendinti Europos Žaliojo kurso bei Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus – sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.
Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato, kad Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas turi padidėti iki 30 proc. sausumos teritorijos ir 10 proc. visų saugomų teritorijų turi būti griežtai saugomos. Be to, turi būti pagerinta ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu yra nepalanki, būklė, atkuriamos pažeistos ekosistemos, skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai.
