Delfi kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkas Gintautas Mažeikis perspėjo, jog šios apklausos rezultatus reikėtų vertinti kritiškai ir atsargiai – esą rusai gali baimintis sakyti tai, ką iš tikrųjų galvoja apie įvykius šalyje ir Kremliaus politiką.
IKAR Rusijos visuomenės apklausą atliko sausio 20–vasario 3 dienomis. Apklausa vykdyta telefonu pakalbinus 1,6 tūkst. respondentų, atrinktų proporcingai pagal gyvenamąsias vietoves, lytį, amžiaus grupes. Statistinė apklausos rezultatų paklaida su 0,95 tikimybe neviršija 2,5 proc.
Apklausos dalyvių buvo paprašyta nurodyti skubiai spręstinas problemą ar problemas Rusijoje (buvo galima pasirinkti daugiau nei vieną atsakymo variantą). Daugiausia jų – 40 proc. – atsakė, kad tai yra mažos algos ir pensijos. 2022 metų sausį ir 2023 metų vasarį ši problema reitinguota kaip antra pagal svarbumą.
O dabar antroje vietoje – „specialioji karinė operacija“. Kad tai neatidėliotina problema, nurodė 22 proc. respondentų. Dar 2022 metų sausį ir 2023 metų vasarį tai vertinta kaip svarbiausia problema.
Rusai itin neigiamai žiūri į galimą dar vieną mobilizacijos bangą: 44 proc. respondentų atsakė, kad tokia tikrai nereikalinga, 30 proc., – kad greičiausiai nereikalinga, 9 proc., – kad greičiausiai reikalinga, 5 proc., – kad tikrai reikalinga. 12 proc. apklaustųjų pasirinko atsakymą „sunku pasakyti“. Visiškai arba labiau nepritariančiųjų mobilizacijai dalis per dvejus karo Ukrainoje metus išaugo nuo 60 proc. iki 74 proc.
Respondentai taip pat buvo paklausti, kokioms aplinkybėms susiklosčius, jie palaikytų „specialiąją karinę operaciją“ prieš Suomiją, Švediją ir Moldovą (buvo galima pasirinkti daugiau nei vieną atsakymo variantą).
