aA
Ruošdamasi pranešimui per Metinę politologų konferenciją apie prezidento Gitano Nausėdos pirmąjį valdymo pusmetį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Dovilė Jakniūnaitė apklausė 23 užsienio politikos ekspertus apie tai, kas jiems labiausiai įstrigo, už ką pagirtų, ir už ką kritikuotų prezidentą. Bendras vaizdas labai skyrėsi nuo to, kokia buvo Dalios Grybauskaitės veikla.
Dalia Grybauskaitė ir Gitanas Nausėda
© DELFI / Domantas Pipas

Atsakymus apie tai, kas labiausiai įstrigo, politologė suskirstė į du tematinius blokus – konkrečius dalykus ir bendrą įspūdį.

12 ekspertų tarp įstrigusių pokyčių paminėjo raginimą daryti Baltarusijos politikos pokyčius. 5 ekspertai paminėjo pokyčius santykiuose su Lenkija, tiek pat – vizitų gausą. 4 kartus paminėta kalba Jungtinėse Tautose.

„Didžioji kalbos dalis buvo skirta kalbėjimui apie Rusijos keliamą grėsmę. Paskui jis perėjo prie gerovės valstybės koncepcijos pristatymo. Iš principo – apie Rusiją“, – priminė D. Jakniūnaitė.

Tie žmonės, kurie nusprendė kalbėti apie bendrą įspūdį, paminėjo tęstinumą (tai įvardijo 4 apklaustieji) ir daliai, tai yra trims ekspertams, įstrigo neapibrėžtumas, neaiškumas.

Gyrė už dėmesį kaimynams, aktyvumą

Tarp dominuojančių pagyrimų G. Nausėdai buvo dėmesys Lenkijai.

„Tai yra nieko keisto, (…) gal jau net tris kartus susitikta, ir labai aiškiai demonstruojama asmeninė simpatija“, – komentavo D. Jakniūnaitė.

Kitas pagyrimas skambėjo taip: „prezidentas yra labai aktyvus“.

„Tai yra ta prasme, kad važinėja daug, mezga ryšius, ypač su kaimynais, kas yra gerai, gražu, taip ir turėtų būti daroma. Baisu tik, kad neišsikvėptų, bet tai – tiesiog vertinimas“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Keletas ekspertų teigiamai įvertino iniciatyvas dėl Baltarusijos.

„Dažniausiai tai buvo vertinimas, susijęs ne su tuo, kad aišku, ką daryti, bet su tuo, kad yra labai puiku, kad bando kažką daryti Baltarusijos kontekste. Bet Baltarusija yra tas klausimas, kuriuo labai skiriasi nuomonės“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Kiti dominuojantys pagyrimai buvo už tęstinumą, už kalbą už Jungtinėse Tautose, pažymint, kad tai yra už tai, kad pasakė aiškią poziciją Rusijos atžvilgiu. Pora ekspertų pagyrė už dėmesį Baltijos valstybėms, ekonominę diplomatiją, už tai, kad apskritai bando ieškoti kažkokių sprendimų. Vienam ekspertui įstrigo vizitas Vokietijoje (tiksliau – pozicija dėl pabėgėlių), trys žmonės pasakė, kad „nepadarė klaidų, todėl ir gerai“.

Pasigedo politikos turinio

Tarp ekspertų pastabų dominavo pastebėjimai, kad nėra strategijos, neaiškūs tikslai, neaišku, ko prezidentas apskritai nori iš užsienio politikos, nėra turinio, dominuoja įvaizdis ir reprezentacija.

„Antroji dominuojanti tema, kuri yra šiek tiek mažesnė, tai yra nepritarimas užsienio politikos keitimui Baltarusijos atžvilgiu. Daliai – tai buvo principinis nepritarimas, nes diktatoriška valstybė, aiškūs santykiai su Rusija. Kitiems buvo neaišku dėl to, kad tai yra politika be turinio, neapgalvota, tik kaita – dėl kaitos, arba retorika – dėl retorikos. Nepaisant to, kad net keturi žmonės sakė, kad gal ir ok – dėl tos Baltarusijos politikos, bet dominuojantis sutarimas yra, kad ji tuščia“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Mažesnėje pastabų grupėje – tai, kad, pasak ekspertės, nemaža dalis apklaustųjų pasigedo G. Nausėdos supratimo, kas yra ES, ir ko norėti. Tai įtraukia ir nenorą įsigilinti į Europos Vadovų Tarybos veiklą.

Du žmonės parašė pastabą dėl „beprasmiško dar kartą kalbėjimo apie Rusiją, kuris niekur neveda. Apskritai – tai politika, kuri stovi vietoje, ir mums reikėtų galvoti apie ką kita“.

„Čia mes turime vis ryškiau išsiskiriančią ekspertinę poziciją dėl to, kokiu būdu reikia kalbėti apie Rusiją. Tai yra įdomi tendencija, kurią matau pastaraisiais metais vis ryškėjančią. Jos nebuvo 2014-2016 m.“, – komentavo D. Jakniūnaitė.

Du apklaustieji skirtingais būdais atkreipė dėmesį, kad prezidento supratimas apie diplomatiją, kurią reprezentuoja Užsienio reikalų ministerija, yra labai ribotas, arba jo nėra. Vieniems pasirodė, kad nėra diplomatų formavimo strategijos.

„Reikėtų pripažinti, kad jos jau seniai, tai yra ne dabar, nėra“, – pakomentavo D. Jakniūnaitė.

Kitiems taip sakiusiems atrodė, kad reikėtų labiau mąstyti apie bendradarbiavimą su Užsienio reikalų ministerija.

Kitoks nei Grybauskaitė

Apibendrindama apklausos duomenis VU TSPMI profesorė konstatavo, kad visas bendras paveikslas, kuris susidaro susisteminus duomenis, yra visiškai skirtingas nuo Dalios Grybauskaitės pirmųjų kelių mėnesių veiklos.

„Veikla kaimynystės politikoje ir prioritetai kaimynystės atžvilgiu yra aiškūs. Žodžiai – aiškūs, pozicijos yra neapibrėžtos. Bet čia mes daugiausiai matėme kažko, ką mes galime papasakoti. Bet tai yra tokie išbarstyti dalykai, mes tarsi žinome, kad yra keli kaimynai, tai mes juos ir aptarinėjame“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Esmine prezidento programine nuostata politologė išskyrė tęstinumą.

„Bet tęstinumą mes galime traktuoti kaip inerciją, atsikartojimą. Iš principo yra didelis neaiškumas ir nesupratimas. Jeigu mes sakome, kad prezidentas turi kažkokią strategiją, tai iš principo mes ją išekstrapoliuojame iš D. Grybauskaitės ir apskritai Lietuvos užsienio politikos įprastos strategijos. Ta, kuri čia artikuliuojama, mes jos nematome“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Politologė, remdamasi apklausos duomenimis, teikė, kad tarp užsienio politikos ekspertų dominuoja supratimas, kad šiuo metu prezidentas galvoja, kaip jis atrodo – apie savo įvaizdį, reprezentaciją, matomumą, bet kol kas turinio už to, ekspertai nemato.

Vis dėl to, ekspertė pabrėžė, kad bendrai Lietuvos užsienio politikos tyrimuose egzistuoja sutarimas, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja labai aiškus konsensusas dėl tikslų.

„Tikslų keitimas ir orientacijos kaita, egzistuojant dabartinei nuostatai apie pakankamai teisingą pasirinkimą Lietuvos užsienio politikoje, yra labai sunkus, arba turi būti labai stipriai apgalvotas. Įmanomos yra tam tikros korekcijos, pavyzdžiui, stilistikos – kas buvo pas D. Grybauskaitę, arba programinės priemonės, kuriomis galima kažką kitaip daryti“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Pasigenda įsigilinimo ir lyderystės

Pasak mokslininkės, programiniams, priemonių, metodikos, pokyčiams reikia labai didelio įsigilinimo į egzistuojančias politikas, ir suprasti, kas vyko, ir kas neveikia.

„Kaip tik tai – ne tai, kad nėra idėjų, bet tas idėjų nebuvimas kyla dėl to, kad nėra įsigilinta, kas veikė iki šiol ir kodėl kažkas veikė“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad į klausimą, iš kur kyla užsienio politikos pokyčiai, daugelyje šaltinių atsakoma, kad dažniausiai jie kyla iš biurokratijos, iš lyderystės, kai nutinka kažkokie vidiniai pokyčiai, pavyzdžiui, pasikeičia valdantieji, kurie pakeičia pozicija, arba įvyksta kažkokie socialiniai pokyčiai, arba juos lemia išorinis spaudimas.

Apibendrindama apklausos duomenis, D. Jakniūnaitė sakė, kad dabartiniai duomenys rodo, kad pokyčių dabar negalime tikėtis iš prezidento, nes nėra tam tikro suvokimo ir idėjos. O ta biurokratija – tai yra diplomatinis korpusas, didžiąja dalimi yra labai inertiška, ir laukia lyderystės, sakė mokslininkė.

„Tai yra du šaltiniai, iš kurių galima galvoti apie pokyčius. Vienas – koks nors vidinis spaudimas, pavyzdžiui, koalicijos pasikeitimas, kuris atneštų tam tikras nuostatas. Čia mes galime spekuliuoti apie 2020 metus.

Svarbiausias išorinis pokyčių šaltinis – išorinis spaudimas. Tai yra kažkokie išoriniai tarptautinės aplinkos pokyčiai. Kas yra didžiulė tema, tai gali būti pokyčiai Ukrainoje, Europos Sąjungoje, NATO, Kinijoje, apskritai kažkokiame globalios struktūros išsidėstyme. Jie yra tas didysis nežinomasis, kuriam yra prasmingiausia dabartinėmis mūsų sąlygomis ruoštis. Tai yra galvoti, ar mes galėtume kažkaip sureaguoti, jeigu įvyktų išorinis pokytis“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.

Ekspertė pažymėjo, kad tokiai reakcijai būtina lyderystė.

„Tada mano moralas gaunasi labai paprastas ir pakankamai pesimistiškas šiam laikotarpiui. Jei mes kalbame apie tai, kad yra užsienio politikos tęstinumas ir status quo, tai savaime nėra blogai. Politinis elitas visą laiką yra linkęs tai daryti, ir, kadangi yra konsensusas, ir aiškus sutarimas dėl tikslų, pats to buvimas nėra problema“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Pasak ekspertės, didžioji problema yra ta, kad apskritai tos lyderystės nėra.

„Tai reiškia, kad tos lyderystės nebus ir ištikus kokiai nors krizei arba atsivėrus naujoms galimybėms. Tikslų ir idėjų nebuvimas – „ką aš darau (arba, ką mes kaip komanda darome) užsienio politikoje ne taip kaip anksčiau“, tada didysis iššūkis ir atsiranda, kai mes galvojame apie perspektyvą. Tarsi turime gražų, reprezentatyvų, prezidentą, o ar turėsime užsienio politiką, kai kas nors keisis, ir vers mus keistis – tai yra didysis klausimas, kuris man susiformulavo iš to, ką mes visi bandėme atsakyti“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(148 žmonės įvertino)
3.6959

Top naujienos

Policija: nebuvo tokio įvykio kaip pagrobimas (4)

Penktadienio vakarą policijos pareigūnai sušaukė spaudos konferenciją naujienoms apie galimą...

„Revolut“ klientai praneša apie įšaldomas sąskaitas: pinigai sulaikomi, atsakymo nesulaukia vyksta tikrinimai (305)

„Mūsų sąskaitos blokuojamos, o pinigai įšaldyti“, – pastaruoju metu portalas DELFI...

Lietuva nesugeba susiskaičiuoti savo vaikų: dingusias mergaites randa viešnamiuose, nusikaltėliams atžalas parduoda ir patys tėvai (150)

Pagal VRM pateikiamą statistiką, kasmet Lietuvoje dingsta apie 1000 vaikų. Tie patys duomenys rodo,...

Sunkiausią dieną užbaigę Žala ir Jurgelėnas: tai buvo pati šūdiniausia diena šiame Dakare (17)

Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas , „ Agrorodeo “ ekipažas, 2020-ųjų metų Dakaro ralį...

Maskvos ir Varšuvos ginče – naujas smūgis (279)

Rusijos gynybos ministerija penktadienį apkaltino Lenkijos pasipriešinimo judėjimą,...

Adamkus: valdantieji negerbia ne tik prezidento, bet ir visos valstybės santvarkos (186)

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus , įvertinęs pastaruoju metu susiklosčiusius...

Dakarą lietuviai užbaigė su trenksmu: vieni kopė pozicijomis aukštyn, kiti finišavo sukandę dantis atnaujinta 18.31 val. (360)

Visas Dakaro karavanas šiandien pajudėjo iš Harado, Saudo Arabijos miesto, į Kidiją. Laukiantis...

Jau paruošė planą: eismas prie žadamo statyti Nacionalinio stadiono keisis (8)

Ruošiantis Nacionalinio stadiono statyboms, Vilniaus miesto savivaldybė parengė planą, kaip...

Lietuvės išradimas žada revoliuciją virtuvėje: vartotojai nustebs, kiek po galiojimo datos maistas gali būti vartojamas (1)

Kuo labiausiai pasitikite spręsdami, ką daryti su jogurtu, pasibaigus jo galiojimui? Nurodyta data,...