Atliekant šį socialinį tyrimą, bandyta išsiaiškinti, kaip Lietuvos visuomenė reaguoja į įvairias socialines grupes darbo vietoje, kaimynystėje ar išnuomojant būstą.
Apklausos rezultatai atskleidė, jog 2010 metais 41 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių vietos lenkus vertino teigiamai, o 9 proc. prisipažino, jog pastaruoju metu jų nuomonė apie šią tautinę mažumą pablogėjo. Tuo tarpu 2011 metais jau net 48 proc. respondentų kalbėjo apie neigiamus požiūrio į vietos lenkus pokyčius. Tik 26 proc. apklaustųjų sakė, jog jų nuomonė apie lenkus pakito į gerą.
„2011 metais lenkai tapo penktąja daugiausia neigiamų vertinimų sulaukusia grupe, nors iki to laiko jie buvo šios hierarchinės piramidės apačioje. Pavyzdžiui, 2010 metais šiame sąraše lenkų mažuma užėmė 23-ąją vietą iš 31-os“, - per interviu DELFI sakė Etninių tyrimų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė.
„Iš dalies pablogėjusią nuomonę apie Lietuvoje gyvenančią lenkų mažumą galima paaiškinti informacijos apie šią etninę grupę pertekliumi socialinėje erdvėje. Aišku, pagrindinė šiame diskurse aptarinėjama problema – švietimo politika ir Švietimo įstatymo pakeitimo procesas. Kaip matome iš tokių straipsnių, publikuojamų interneto šaltiniuose, komentarų, dauguma žmonių neigiamai vertina lenkų mažumą“, - konstatuoja M. Frėjutė-Ragauskienė.
Pablogėjo nuomonė ir apie rusus
Kalbant apie Lietuvoje gyvenančius rusus, per pastaruosius metus lietuvių nuomonė apie juos taip pat pablogėjo. 2010 metais juos neigiamai vertino tik 6 proc. lietuvių, o 2011 metais šis skaičius siekia jau 20 proc.
Nepaisant to, jog daugėja neigiamai vietos lenkus ir rusus vertinančių lietuvių, kasdieniais klausimais paprasti žmonės pasirengę bendrauti ir palaikyti santykius su Lietuvoje gyvenančiomis tradicinėmis tautinėmis mažumomis – lenkais, rusais, ukrainiečiais ir baltarusiais.
Išnuomoti savo būstą lenkui, kartu dirbti ir gyventi kaimynystėje nenorėtų atitinkamai 14 proc., 10 proc. ir 11 proc. lietuvių. Kaimynystėje su rusais ir ukrainiečiais gyventi nenorėtų viso labo 5 proc. lietuvių, o su baltarusiais – 6 proc. respondentų. Su rusais, ukrainiečiais ir baltarusiais kartu dirbti nenorėtų 4 proc. apklausoje dalyvavusiųjų. Išnuomoti savo būsto rusui nenorėtų 8 proc. lietuvių, o ukrainiečiui ar baltarusiui – 9 proc. respondentų.
Blogėja nuomonė ir apie pasiturinčius
Anot ekspertės, iš esmės įvairių visuomenės grupių atžvilgiu socialinis atstumas yra nevienodas.
2011 metais netikėtai pablogėjo žmonių nuomonė apie didesnes pajamas gaunančius asmenis. 2010 metais tokius žmones neigiamai vertino tik 10 proc. respondentų, o 2011 metais šis skaičius išaugo iki 28 proc.
Tyrimo metu nustatyta, jog, kaip ir anksčiau, lietuviai priešiškiausiai nusiteikę romų, buvusių kalinių, psichikos ligomis sergančiųjų ir homoseksualų atžvilgiu. Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų savo būsto jokiais būdais nenuomotų šių socialinių grupių atstovams.
Kalbant apie religiją, lietuviai mažiausiai tolerantiški musulmonams, Jehovos liudytojams, induistams ir budistams. Be to, dauguma Lietuvos gyventojų neigiamai vertina ir kitų tautybių bei rasių žmones – čečėnus, pakistaniečius, kinus ir juodaodžius.
2011 m. spalio 20 d. – 30 d. reprezentatyvia apklausa, kurią ETI užsakymu atliko UAB ,,Baltijos tyrimai ”. Tyrimo metu apklausti 1009 15–74 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Respondentai apklausti savo namuose tiesioginio interviu budu.
2010 m. liepos 15 d. – rugpjūčio 2 d. reprezentatyvia anketine Lietuvos gyventojų apklausa, kurią atliko UAB „RAIT“. Tiesioginio interviu būdu buvo apklausti 1008 15–74 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai.