Gyventojų nuomonės apklausos duomenys rodo, kad nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje pritaria 82 proc. šalies gyventojų, o Vokietijos karius teigiamai vertina 83 proc. apklaustųjų.
Pozityviai vertinamas ir Vokietijos brigados prisidėjimas prie Lietuvos gynybos stiprinimo: 76 proc. apklaustųjų mano, kad Vokietijos brigada prisidės prie Lietuvos gynybos stiprinimo, daugiau nei pusė jų mano, kad reikšmingai.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.
Visgi, pirmadienį Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą, kuriuo patvirtintas vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje planas. Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.
