6 proc. apklaustųjų mano, kad tokios lytiškumo pamokos turėtų būti vedamos ir pirmokams. Tam dažniau pritarė jaunuoliai iki 30 metų (14 proc.), besimokantis jaunimas (21 proc.) bei vadovai (16 proc.).
Gerokai daugiau respondentų – net 37 proc. – pasisakė, jog lytiškumo temomis mokiniai turėtų būti ugdomi nuo penktos klasės. Tokią poziciją dažniau parėmė moterys (39 proc.) nei vyrai (35 proc.). Taip pat tam labiau pritarė jaunesni nei 50 metų žmonės (44 proc.), didmiesčių gyventojai (43 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (47 proc.) bei su didžiausiomis mėnesinėmis (virš 1800 eurų) šeimos pajamomis (46 proc.), darbininkai ir ūkininkai (44 proc.), specialistai ir tarnautojai (44 proc.) bei besimokantis jaunimas (46 proc.).
Vis dėlto, 44 proc. apklausos dalyvių nesutinka, kad mokyklose turėtų būti mokoma lytiškumo. Taip dažniau mano vyresni nei 50 metų asmenys, kaimo gyventojai, respondentai su mažiausiomis mėnesinėmis (iki 1000 eurų) šeimos pajamomis. Ryškios skirtys – pensininkų gretose (62 proc. pasisako, kad neturėtų mokyti lytiškumo ugdymo ir 22 proc. turėtų), tarp išsiskyrusių asmenų (51 proc. neturėtų ir 42 proc. turėtų) bei tarp našlių (53 proc. neturėtų ir 30 proc. turėtų).
Apklausos rengėjų teigimu, svarbiausias veiksnys, lemiantis gyventojų nuomonių skirtumus lytiškumo ugdymo atžvilgiu, yra respondentų amžius: labiausiai tam pritartų 18-29 metų jaunimas (59 proc. pritaria ir 30 proc. tam nepritaria), vidutinio amžiaus (30-49 metų) respondentų tarpe nepritariančių yra kiek daugiau (52 proc. pritartų ir 35 proc. nepritartų), o labiausiai lytiškumo ugdymui mokyklose linkę nepritarti vyresni nei 50 metų gyventojai (33 proc. turėtų būti ir 54 proc. neturėtų to būti).
