„Norime patikslinti, kad kibernetinis įsilaužimas įvykdytas praėjusių metų lapkričio mėnesį. Kibernetinę ataką taip pat bandyta surengti vakar, bet ji nebuvo sėkminga“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Jis patvirtino siejantis šį įsilaužimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Tos mūsų regione aktyviai veikiančios programišių grupuotės, kurios vykdo kibernetines atakas, įsilaužia į duomenų bazes, jos, kaip taisyklė, susijusios su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, – kalbėjo A. Anušauskas.

„Aš manyčiau, kad taip“, – teigė jis, perklaustas, ar ir šį išpuolį sieja su Rusija.

Apie išpuolį lapkritį Lietuvos institucijos neskelbė.

Ketvirtadienį naujienų portalai lrt.lt ir delfi.lt pranešė, kad programišiai forumuose skelbia įvykdę kibernetinę ataką prieš Užsienio reikalų ministeriją. Anot jų, pavogta per pusantro milijono ministerijos susirašinėjimų su ambasadomis užsienio šalyse, NATO partneriais, o kai kurie dokumentai – su žymomis slaptai.

Programišių teigimu, Lietuvos diplomatai susirašinėdami atskleidė Jungtinių Valstijų paslaptis prieš Europą – daugiausia dėl „Nord Stream-2“. Be kita ko, pasak jų, laiškuose aptariami santykiai su Baltarusija ir Kinija.

A. Anušauskas sakė negalintis patvirtinti dokumentų autentiškumo bei to, kad dalis jų yra įslaptinti.

„Kuomet yra nutekinama kokia nors informacija, riekia žinoti, kad egzistuoja rizika į dokumentų turinį įtraukti ir fake news, netikrus dokumentus, kurie gali būti padirbti“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Pasak jo, pavogta gana nedaug dokumentų: „Pagal specialistų vertinimus, tai neturėtų būti dešimtmečių laikotarpis. Tai turėtų būti nedidelis laikotarpis.“

Anot ministro, po įsilaužimo lapkritį Užsienio reikalų ministerijai pateiktos rekomendacijos, kaip susitvarkyti kibernetinio saugumo sistemą, kad incidentai nepasikartotų.

Pasak jo, rekomendacijos įgyvendintos.

„Vakar įvykęs nesėkmingas išpuolis gali būti to įrodymas“, – sakė A. Anušauskas.

Jis pabrėžė, kad nepaisant to, jog dokumentai pavogti lapkritį, apie tai paskelbta tik šiomis dienomis, kai Lietuvoje tvyro politiniai neramumai.

„Taip gali būti siekiama įvairiausių tikslų – situacijos destabilizavimo, reputacinės žalos“, – kalbėjo ministras.

Kalbėdamas apie išpuolį, prezidentas Gitanas Nausėda interviu delfi.lt pareiškė, jog nutekėjusi informacija buvo slapta ir „gali padaryti didelės žalos pirmiausia sąjungininkų atžvilgiu“.