„Vakar darbo dienos pabaigoje gavau pasiūlymą užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, ir pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime“, - sakė A. Anušauskas.
Politikas sakė jokių priekaištų iki tol dėl kokių nors neįgyvendintų Vyriausybės programos punktų negirdėjęs.
„Man šiek tiek buvo netikėtas pasiūlymas. Aš tos rokiruotės atsisakiau. Tačiau, paklausęs premjerės, ar iš tikrųjų nori, kad atsistatydinčiau, ir gavęs tokį patvirtinimą, bei pasiūlymą tai padaryti nuo kitos savaitės, suprasdamas, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu tolimesniam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbui ir Kariuomenės stiprinimui, nemažėjant grėsmėms, priimamiems sprendimams reikalingas premjerės politinis palaikymas, atsistatydinimo pareiškimą parašiau ir perdaviau premjerės biurui“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Jis teigė apgailestaująs, kad šiais laikais iš esmės visiems politikams tenka būti įsitraukus į krašto apsaugos reikalus.
„Bet be premjerės politinio palaikymo, diskusijų koalicijos taryboje dėl biudžeto, dėl kitų svarbių krašto apsaugos reikalų, mes tik būtume gaišę dar daugiau laiko problemoms spręsti“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Jis teigė nesutinkąs su interpretacija, kad Kariuomenė tik dangstosi Valstybės gynimo tarybos nutarimais ir nesistengia keistis.
„Suprantu, kad yra ir daro įtaką feisbukinių generolų ir generolių nuolatinis zyzimas apie blogą kariuomenės vadą, kad papildomi pinigai ir karas Ukrainoje viską keitė, o krašto apsaugos ministrui, lyg kokiai iškabai, teliko stebėti procesą. Bet taip tikrai nebuvo ir nėra. Dirbame daug, neskaičiuodami darbo valandų“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Jis sakė, kad į krašto apsaugą atėjo su papildoma antikorupcine darbotvarke, kurti korupcijos prevencijos sistemą, nes didelių pinigų bei turto valdymui reikia tvarkos ir skaidrumo.
„Taip, man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris Seime, o KAM iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus „daugiau kalbėtis“. Su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir STT, o kai kuriuos konkursus dėl užkeltų kainų tiesiog nutraukti. Visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Ministras padėkojo prezidentui už suteiktą pasitikėjimo kreditą, o premjerei už buvusį palaikymą.
„Dar dėkoju visiems dirbusiems kartu. Krašto apsaugos sistema per pastaruosius metus padarė tikrai daug ir keitėsi ne tik dėl padidinto biudžeto. Tai ir dėl žmonių, kurie vėl matė prasmę savo darbe, matė pokyčius sistemoje, matė antikorupcinę darbotvarkę, matė naujos vadovybės atsparumą išoriniam spaudimui, matė ypač gerą santykį su kariais, matė stiprėjančią ir naujus pajėgumus kuriančią kariuomenę bei jos nuoširdžią paramą kovojančiai Ukrainai, matė įtemptą, nuoseklų darbą su mūsų sąjungininkais“, – teigė A. Anušauskas.
Kartu jis padėkojo kariams ir karininkams, „kuriuos teko garbė pažinti šiuo krizių nestokojančiu laikotarpiu“.
„ Visada žavėjausi jų atsidavimu savo tarnybai ir Lietuvos gynybai. Dėkoju kariuomenės vadui už bendrystę, už savalaikius karinius patarimus ir už karišką stuburą, kuris nesilanksto pagal politinius vėjus.
Visuomenei reikia ne institucinių kovų, įkyraus tarškėjimo apie „pasaulio pabaigos“ geopolitiką, o realių veiksmų stiprinant mūsų valstybės gynybinę galią, tą pačią kariuomenę. Ir dabar, kaip 1990-ųjų metų krašto apsaugos savanoris, galiu pasakyti – su krašto apsaugos žmonėmis dirbome tik Tėvynės labui ir palieku šias pareigas didžiuodamasis ir jais, ir su jais kartu padarytais bei daromais darbais“, – teigė A. Anušauskas.
Prezidentūra: sprendimai bus priimti kitą savaitę
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys informavo, kad susitikimas įvyko ministro prašymu. Jo metu aptartos ministro priimto sprendimo aplinkybės.
„Jos yra susijusios su Vyriausybės darbo organizavimu, ne su grėsmių situacija aplink Lietuvą, ar su staiga išaiškėjusiomis aplinkybėmis, apie kurias nebuvo žinoma. Tą svarbu pabrėžti“, – sakė K. Budrys.
Pasak patarėjo, prezidentas akcentavo poreikį užtikrinti krašto apsaugos sistemos funkcionalumą ir vykdomų darbų tęstinumą, jų greitį.
„Kaip žinia, yra ne vienas labai svarbus darbotvarkėje klausimas, kuriuo prezidentas yra suinteresuotas – tiek instituciškai, tiek per Valstybės gynimo tarybą. Tai yra ir darbai, kurie yra vykdomi brigados priėmimui, tai yra kariuomenės modernizavimas, divizijos steigimas, mūsų didieji įsigijimai, jau nekalbant apie mūsų visus sprendimus, kurie yra susiję su kariuomenės kasdiene veikla ir su būsimo kariuomenės vado parinkimu, ir tinkamo generaliteto užpildymu“, – sakė K. Budrys.
Patarėjas teigė, kad prezidentas, kaip ginkluotųjų pajėgų vadas, yra suinteresuotas, kad po juo esanti valdymo grandinė būtų tiesi, aiški, funkcionali.
„Krašto apsaugos ministras taikos metu atlieka svarbų vaidmenį, dėl to prezidentas yra suinteresuotas, kad visi sprendimai būtų priimti per maksimaliai trumpą laiką. Tuo tikslu pirmadienio ryte prezidentas susitinka su ministre pirmininke, aptars situaciją, ir visi būsimi sprendimai bus priimti kitą savaitę“, – teigė K. Budrys.
Pakomentavo I. Šimonytė
Arvydo Anušausko sprendimas trauktis iš krašto apsaugos ministro pareigų nesusijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle, pasikeitusiomis grėsmėmis ar kokiomis nors neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą, rašo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Dar kartą patvirtinu, kad vakar gavau krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą. Tai nėra susiję su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle, pasikeitusiomis grėsmėmis ar kokiomis nors neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą.
Veikiau susiję su lūkesčiu per Vyriausybei likusios kadencijos laikotarpį padaryti dar daugiau ir greičiau, nei buvo daroma iki šiol, kad Lietuva jaustųsi saugi. Padaryta tikrai nemažai, bet likę devyni mėnesiai yra netrumpas laikas, o ši Seimo sesija itin svarbi sprendimų, kur reikia maksimalaus įsitraukimo, priėmimui“, – feisbuke šeštadienį parašė I. Šimonytė.
Ji teigė apgailestaujanti, kad šios informacijos nutekėjimas sukėlė įvairių spekuliacijų, kurių galėjo ir nebūti ir dalis kurių yra tiesiog išsigalvojimai.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad Vyriausybė yra politinis darinys, todėl ir pokyčiai joje vyksta tada, kai toks pokytis yra reikalingas“, – rašė I. Šimonytė.
Landsbergis: reikalinga papildoma energija ir didesnė sparta
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis komentavo, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, ministrai yra tiesiogiai pavaldūs ministrei pirmininkei.
„Premjerė formuoja ministrų kabinetą, teikia ministrų kandidatūras. Kaip partijos pirmininkas, pasitikiu ministre pirmininke bei palaikau jos sprendimus bei nuolatines pastangas stiprinant Lietuvos saugumą bei atliekant kitus svarbius, sudėtingus darbus. Premjerė mato platų, sisteminį vaizdą. Reikalinga papildoma energija ir didesnė sparta, Lietuvai rengiantis visiems sudėtingiausiems scenarijams“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, TS-LKD rimtai žiūri į valstybės gynybą.
„Todėl neabejoju, kad turime stiprių politikų, gerai ir profesionaliai galinčių dirbti sparčiau stiprinant nacionalinį valstybės saugumą bei gynybą“, – teigiama G. Landsbergio komentare.
Kasčiūnas permainų nekomentuoja
Realiausiu kandidatu pakeisti krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską tituluojamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas permainų Vyriausybėje komentuoti nenori. Politikas nesileidžia į detales ir paklaustas apie galimybes pačiam sėsti į ministerijos vadovo kėdę.
„Ministrus, premjerės teikimu, skiria ir atleidžia prezidentas. Tai yra valstybės vadovo ir Vyriausybės vadovės reikalas“, – šeštadienį Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Politikas nenorėjo komentuoti, ar apie galimą A. Anušausko pareigų perėmimą jau kalbėjo su premjere Ingrida Šimonyte.
„Nekomentuosiu jokių interpretacijų“, – tepasakė jis.
Čmilytė-Nielsen: būtų galima svarstyti Kasčiūno kandidatūrą į ministrus
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad atsistatydinus krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, į šias pareigas būtų galima svarstyti parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno kandidatūrą.
„Nuskambėjęs toks siūlomas pakeitimas, iš esmės nemanau, kad turėtų padaryti didelė skirtumą darbų tęstinumui ir efektyvumui“, – šeštadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nuskambėjo, kad Kasčiūno kandidatūra galėtų būti svarstoma į ministrus. Manau, kad tai iš dalies yra konservatorių partijos vidaus reikalas. Matyt, premjerei geriau matyti, kas efektyviau darbus galės padaryti. Bet manyčiau, kad mūsų sistema tuo ir stipri, kad ji tikrai nepriklauso nuo vieno žmogaus“, – pridūrė ji.
Visgi, klausiama apie A. Anušausko pasitraukimo aplinkybes, politikė teigė nenorinti spekuliuoti.
„Apie (atsistatydinimo – ELTA) priežastis detaliau bus galima kalbėti, kai premjerė, matyt, pasisakys pirmadienį. Interpretuoti kažkaip – nenorėčiau“, – teigė ji.
V. Čmilytė-Nielsen pridūrė, kad koalicija apie šiuos Vyriausybės pokyčius nežinojo.
Skvernelis: tarnybos turėtų apklausti Anušauską
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis A. Anušausko pa(si)traukimo istoriją pavadino trileriu su komedijos elementais.
„Šiandieninis ministro pasisakymas sukėlė labai rimtų abejonių dėl šio ministro patraukimo ir siūlymo apsikeisti vietomis su komiteto pirmininku motyvų.
Ministras šiandien teigė: „man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris Seime, o KAM iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus „daugiau kalbėtis“, – atkreipė dėmesį S. Skvernelis.
Jo nuomone, tarnybos turėtų apklausti poną Anušauską ir išsiaiškinti detales apie tas korupcines „atviras duris“ ir kieno vizitai nulėmė norą pakeisti ministrą likus 7 mėnesiams iki rinkimų.
„Šių dienų procesas atrodo nesolidžiai ir neskaidriai. O to tikrai nereikia Lietuvos krašto apsaugos sistemai šiuo metu“, – savo įraše feisbuke komentavo S. Skvernelis.
Blinkevičiūtė kreipėsi į Šimonytę ir Anušauską
Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į premjerę Ingridą Šimonytę ir atsistatydinantį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ragindama nedelsiant paviešinti fiksuotus galimos korupcijos atvejus, susijusius su viešaisiais pirkimais krašto apsaugos sistemoje.
LSDP pirmininkė taip pat ragina atskleisti informaciją visuomenei apie verslo interesų grupių galimai darytą neteisėtą poveikį Seimo nariams, taip pat įvardinti, kokie viešieji pirkimai sukėlė abejonių Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
„A. Anušausko paskelbta informacija apie tai, kad buvo mėginama papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus ir tai, kad neįvardyti verslo subjektai darė poveikį Seimo nariams, – o šie galimai kišosi į KAM viešuosius pirkimus, – yra skandalinga. Premjerė ir krašto apsaugos ministras turėtų nedelsiant paviešinti galimos korupcijos atvejus ir atsakyti į klausimus, kodėl šie incidentai buvo slepiami nuo visuomenės. Negali likti jokių neatsakytų klausimų – tai liečia mūsų piliečių pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis“, – pranešime spaudai cituojama V. Blinkevičiūtė.
LSDP pirmininkė pabrėžia, kad A. Anušauskas, komentuodamas pasitraukimo iš pareigų priežastis, aiškiai leido suprasti, kad jo veiksmais buvo nepatenkintos verslo interesų grupės.
„Tai yra labai sunkūs ministro kaltinimai neįvardintiems Seimo nariams. Todėl būtini skubus ir nedviprasmiški atsakymai. Jei išties vyksta neteisėtas poveikis, jis turi būti nedelsiant užkardytas. O jei jo nėra, šešėliai turi būti išsklaidyti tuoj pat“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Pasipylė politikų reakcijos
Kaip jau skelbta, penktadienio vakarą netikėtai pranešta, kad šeštadienį iš ryto prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku. Po kelių valandų žiniasklaidos bandymų išsiaiškinti, ar gandai, kad A. Anušauskas atsistatydina, teisingi, Vyriausybė išplatino patvirtinimą.
„LRV Spaudos tarnyba patvirtina, kad (…) kovo 15 d. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė gavo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo prašymą. Komentarai dėl Ministrės Pirmininkės sprendimų bus pateikti pirmadienį, kovo 18 dieną“, – rašoma Vyriausybės komentare.
Po žinių, kurios penktadienį nesuteikė aiškumo dėl A. Anušausko sprendimo motyvų, pasipylė politikų reakcijos.
Per dantį premjerę Ingridą Šimonytę traukė net ir valdančiųjų liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas.
„MĮSLĖ . Ketvirtadienio vakare RANDA laiko viešai, FB erdvėse, aprašyti savo santykius su Teisingumo ministre. Penktadienio vakare NERANDA laiko parašyti, kodėl atsistatydina Krašto apsaugos ministras. KAS?“, – feisbuke rašė E. Gentvilas.
Dar daugiau viešų komentarų buvo iš opozicijos.
„Žmonės jau rašo ir klausinėja gal žinom kodėl iš tikrųjų atsistatydina Anušauskas. Ką tik buvo reportažai apie baltarusių karinius dalinius prie sienos. Klausimai natūralūs. Ar jau karas? Ar ministras bėga dėl grėsmės? Baimės užkaitintos iki virimo temperatūros. O štai premjerė sau savaitgaliauja, raminasi nervus ir nesiruošia komentuoti iki pirmadienio.
Lipkit lauk iš ambicijų smėlio dėžės ir kartu su Prezidentu nuraminkite Lietuvos žmones“, – feisbuke rašė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis.
Sureagavo ir socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kuri sako, kad premjerė turėtų nedelsti ir kuo greičiau Lietuvos žmonėms paaiškinti, kodėl iš užimamų pareigų traukiasi krašto apsaugos ministras.
„Susidaro įspūdis, kad konservatoriai savo vidines kovas pavertė valstybės problema. Tai yra neprofesionalumo viršūnė. Vietoj žadėtos lyderystės Vyriausybėje matome vaikų darželį. Konservatorių vadovybė vis dar nesiteikia ir nenori visuomenei paaiškinti, kodėl vykstant karui ir likus 6 mėnesiams iki rinkimų, ir dargi Rusijos prezidento vadinamųjų rinkimų savaitgalį, gali būti keičiamas mūsų krašto apsaugos ministras.
Premjerę ir konservatorių lyderį raginu tuoj pat informuoti žmones apie susiklosčiusią situaciją Vyriausybėje. Nepalikti žmonių nežinioje visą savaitgalį ir kuo greičiau paaiškinti gyventojams savo sprendimų motyvus ir situaciją. Neatsakinga didinti įtampą ir paleisti gandų malūną“, – pranešime spaudai cituojama V. Blinkevičiūtė.
Atleidžia prezidentas
Vyriausybės įstatymas numato, kad ministrus ministro pirmininko teikimu atleidžia prezidentas.
Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras apie savo atsistatydinimą raštu turi pranešti ministrui pirmininkui, o jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį atsistatydinimą turi teikti prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo prezidentui ministras ministro pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą.
Ministro atsistatydinimą priima prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol ministro pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.
Parašė atvirus laiškus
Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, kovo pradžioje išreiškė susirūpinimą Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės veiksmais, sprendimais ir retorika.
Pasak jų, vadovybė ignoruoja gynybos priemonių prioritetus ir aukšto rango NATO ekspertų siūlymus bei rekomendacijas. Visa tai esą nepateisinama ir kuria itin nepalankią pilietinę atmosferą.
Su tokiais žodžiais, išdėstytais atvirame laiške, kariuomenės kūrėjai savanoriai kovo 1-ąją kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Laiške pabrėžiama, kad Lietuvos krašto apsaugos sistemoje būtina imtis neatidėliotinų pokyčių.
Po to, praėjus vos kelioms dienoms, viešą laišką dėl situacijos KAM parašė ir atsargos kariai. Jie kreipėsi į valstybės vadovus su siūlymais dėl būtinų pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje. Jų vertinimu, esminė problema yra ta, kad pokyčiai Lietuvoje inicijuojami tik tada, kai jau kažkur kyla nepasitenkinimas.
Šiuo metu, pasak karių, taip elgtis nebegalima – procesai turi vykti iniciatyviai ir aktyviai, analizuojant karo pamokas Ukrainoje ir pritaikant tinkamas praktikas Lietuvoje, įgalinant visuomenę, telkiant nevyriausybinį ir privatų sektorius prisidėti prie gynybos, rašė atsargos kariai laiške.
