„Mes su ministru kalbėjome, kad iki paskutinio ketvirčio reikia parengti (dislokavimo planus – ELTA). Planuojant ir finansus, ir statybas, ir viską organizuojant, visus projektavimus, mums reikia jo kuo greičiau“, – LRT radijui teigė A. Anušauskas, patikslindamas, kad Vokietija nebuvo nustačiusi tikslaus termino, iki kada bus paruoštas brigados dislokavimo Lietuvoje planas.
„Patikslinsiu, Vokietija niekada nesakė, kad iki metų galo paruoš“, – pažymėjo jis.
Anot krašto apsaugos ministro, planas jau yra pradėtas ruošti, todėl tikimasi jį turėti rugsėjo pabaigoje.
„Jungtinė darbo grupė pradeda darbą. Be abejo, dabar vasara, tai šiek tiek trikdo, bet mes tikimės iki rugsėjo galo visą tai turėti. Planas padės mums sustyguoti tarpusavio veiksmus“, – teigė A. Anušauskas.
Paklaustas, ar Lietuva ruošiasi Vokietijos karius priimti su šeimomis, ministras pabrėžė, kad tokios detalės dar nėra žinomos. A. Anušausko teigimu, jei kariai atvyktų ne vieni, Lietuva sugebėtų sukurti reikiamas sąlygas ir jų šeimoms.
„Toks buvo pareiškimas, bet kaip bus iš tikrųjų, tai mums reikia dar palaukti. Užtikrintai taip pasakyti negali net ir Vokietijos pusė. Žinoma, jeigu atsirastų toks poreikis, reikėtų sąlygų, tai Lietuva sugebėtų tai padaryti“, – tikino ministras.
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pirmąją NATO viršūnių susitikimo dieną Lietuvoje dislokuojamos brigados klausimą Vokietijos gynybos ministras taip pat pakomentavo. Jis žurnalistams tvirtino, kad Vilniaus ir Berlyno sutarimas dėl brigados Lietuvoje yra dvišalis, o ne viso Aljanso klausimas. Pasak jo, tai suderinta su NATO planais, bet tai nėra Aljanso, kaip organizacijos, susitarimas.
