„Lietuva kartu su kitomis NATO rytinio pakraščio valstybėmis siekia, kad NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinės grupės būtų sustiprintos iki priešakinių brigadų“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Ministras padėkojo Vokietijai už lyderystę NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Rukloje bei dvišalius santykius. A. Anušauskas akcentavo šių santykių svarbą Lietuvos saugumui ir gynybai bei pabrėžė, kad NATO priešakinės gynybos koncepcijos įgyvendinimas yra Lietuvos prioritetas.
„Įtvirtinant NATO priešakinės gynybos koncepciją, Vokietijos vadovaujama kovinė grupė Rukloje yra puikus pagrindas tolesniam stiprinimui. Atsižvelgdami į puikų Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimą, būtume dėkingi, jei Vokietija vadovautų Lietuvoje ir NATO priešakinei brigadai. Mes esame pasirengę investuoti tiek, kiek reikės, ir padaryti viską, ką reikia, kad priimtume papildomas sąjungininkų pajėgas“, – sakė ministras.
Nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Vokietija ne tik vadovauja, bet ir skiria didžiausią karių skaičių, pažymima Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime. Šiuo metu Rukloje, KAM duomenimis, tarnauja apie 1600 sąjungininkų karių, iš kurių apie 1000 yra skyrusi būtent Vokietija, kuri reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją atsiuntė į Lietuvą ne tik papildomus karius, bet ir papildomą karinę techniką, įskaitant trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą „Ozelot“.
NATO sprendimai dėl priešakinės gynybos pritaikymo bei jos įgyvendinimo bus priimami NATO viršūnių susitikime Madride.
