„Modernizacijos tempas nestoja, pernai metai buvo rekordiniai pagal užbaigtus projektus ir naujas svarbias pasirašytas sutartis – tokias, kaip kovinių dronų, salvinių sistemų HIMARS, savaaeigių haubicų, papildomų visureigių JLTV“, – Seimo nariams vardijo ministras.
A. Anušauskas sakė, kad dėl bendrų įsigijimų koordinuojamasi su kitomis Baltijos valstybėmis – tokių susitarimų yra 7.
„2023 metais planuojama sutarčių už 750 mln. eurų. Jos daugiametės, čia ne per vienerius metus, be abejo, išleidžiami pinigai“, – paaiškino ministras.
Jis kolegoms pasakojo ir apie kitus planus.
„Infrastruktūros plėtroje – kokybiškai naujas etapas. Į plėtrą žiūrime kompleksiškai, vertindami ir savo kariuomenės, ir sąjungininkų poreikius: trys nauji kariniai miesteliai, naujo Rūdninkų poligono ir kitų poligonų plėtra, ginkluotės, technikos priežiūros, sandėliavimo infrastruktūra priešakinėms pajėgoms. Visa tai yra sudėta į bendrą infrastruktūros vystymo planą“, – teigė A. Anušauskas.
Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje, pasak jo, vystoma apie 200 projektų, kuriems skiriama apie 10 proc. gynybos biudžeto.
„Personalo srityje daug dėmesio skiriama karių pritraukimui, išlaikymui tarnyboje, plėtojame finansiškai ir kitais aspektais patrauklų socialinė paketą. Numatoma šaukimo sistemos plėtra“, – atkreipė dėmesį ministras.
Seimo tribūnoje jis kalbėjo ir apie rezervo, kartotinio rengimo aspektus.
„Šiuo metu Lietuvos kariuomenė išties yra stipresnė. Tai matome per įvairius pjūvius: aprūpinimą, infrastruktūrą, personalą“, – akcentavo A. Anušauskas.
Ministras pakartojo, kad ilgalaikis šalies tikslas – divizijos Lietuvos kariuomenėje formavimas.
„Tai – visapusiškas iššūkis, bet kartu ir mūsų kariuomenės natūralus plėtros etapas ir deklaracija sąjungininkams, kad esame pasirengę jau kitai „svorio kategorijai“. Dabar jau judame link sutarimo dėl to“, – paaiškino A. Anušauskas.
Jis taip pat akcentavo, kad, palyginus su praėjusiais metais, šiuo metu Lietuvoje yra pusantro karto daugiau sąjungininkų pajėgų.
„Pavyzdžiui, per NATO viršūnių susitikimą turėsime gerokai virš 3 tūkst. sąjungininkų Lietuvoje“, – sakė ministras.
A. Anušauskas taip pat plačiau kalbėjo apie piliečių rengimą pasipriešinimui ir temos aktualumą karo Ukrainoje kontekste.
„Pradėjome nuo nulio. Iki 2020 metų apskritai mažai apie tai kalbėta ir beveik nieko nedaryta. Šiuo metu turime strategiją, kurios planas parengtas sausio mėnesį ir baigiami derinimai Vyriausybėje. Per balandžio mėnesį plano projektą tikimės suderinti su Nacionalinio saugumo komisija bei pateikti LR Vyriausybei“, – paaiškino ministras.
Šiuo metu parama Ukrainai, pasak jo, siekia 454 mln. eurų.
„Ieškome dabar būdų, kaip inicijuoti naujus pirkimus, skiriame lėšas ir tarptautiniams fondams, ruošiame ukrainiečius. Jei pernai parengėme apie 500 ukrainiečių karių, šiemet planuojame jų parengti apie 1,6 tūkst., o galbūt ir iki 2 tūkst. Mūsų įsipareigojimas – tiekti pagalba Ukrainai iki pergalės“, – sakė ministras.
A. Anušausko teigimu, divizija Lietuvoje gali būti suformuota per dešimtmetį.
„Pirmiausia turi būti priimtas Valstybės gynimo tarybos sprendimas. Tai yra dešimties metų projektas. Divizija nesukuriama per vieną akimirką, per vienerius ar penkerius metus. Divizijos vadovavimo elemento kūrimas prasidėjo prieš penkerius metus, mūsų partneriai amerikiečiai mokė mūsų karininkus, ką reiškia vadovauti dideliam junginiui“, – pasakojo jis.
