Pokalbis su A. Anušausku vyko Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarėse. Jame buvo aptariami ne tik aktualūs kariniai klausimai, bet ir paliečiami su šiandiena susiję istoriniai aspektai. Pažymima, kad dabartinis Lietuvos krašto apsaugos ministras – istorikas, kurio specializacija – sovietinių specialiųjų tarnybų veikla, ir kad tokios žinios praverčia, kai visam pasauliui „grasina šalis, kurioje valdžią užgrobė KGB klano atstovai“.
Lietuva nuo 2014 metų padeda gydyti ir reabilituoti Ukrainos karius. O šiemet, pasak A. Anušausko, nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio pabaigos buvo gydoma daugiau kaip 100 Ukrainos karių, ir tai tik Krašto apsaugos ministerijoje pavaldžiose institucijose, o dar yra ir kitų. Taip pat Lietuvos gydytojai vyksta į Ukrainą dirbti ir padėti vietos medikams.
Apie Ukrainos karių mokymus Lietuvoje ministras sakė, kad šiuo metu vyksta 5 kursai, kuriuose apmokomi Ukrainos kariai, o iki spalio mėnesio bus parengta apie 150 įvairių karinių profesijų specialistų. Nuo rugsėjo pradžios 15 lietuvių instruktorių prisijungs prie mokymų projekto, vykdomo Jungtinėje Karalystėje.
Kalbėdamas apie Baltijos regiono saugumą, A. Anušauskas pažymėjo, kad iki karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną „NATO laikė vieną brigadą visai Rytų Europai. Apskritai visai rytinei sienai – tik viena brigada. Dabar viskas pasikeitė. Manoma, kad viena brigada bus skirta vienai Baltijos šaliai ir tai tik taikos metui. Tam, kad parodytų Rusijai, teroristei ir agresorei, kad Lietuva, NATO šalys apskritai yra pasirengusios atremti puolimą. Tačiau jei kiltų tokia krizė kaip Ukrainoje nuo praėjusių metų spalio mėnesio, jei prie mūsų sienų atsirastų agresijos potencialas, tada, žinoma, NATO padaliniai Baltijos šalyse padidėtų iki daugiau nei brigados dydžio“.
Paklaustas, kaip vertina Suvalkų koridoriaus (trumpos Lietuvos ir Lenkijos sienos ruožo, kurį užėmus Rusijai Baltijos šalys būtų atkirstos nuo NATO pagrindinės dalies) problemą, A. Anušauskas sakė: „Kol Ukraina kariauja gindama Europą, Suvalkų koridoriui niekas negresia. Be to, jei Suomija ir Švedija iki šių metų pabaigos taps NATO narėmis, tuomet nebe Suvalkų koridorių reikės laikyti silpnąja NATO vieta, o visą Kaliningrado sritį – pažeidžiama Rusijos dalimi. Taigi padėtis iš esmės pasikeis.“
Paprašytas palyginti dabartinę padėtį Rytų Europoje su praeities įvykiais, A. Anušauskas sakė, kad pagrindinis jo darbas buvo susijęs su sovietų teroro prieš daugybę tautų tyrinėjimu: „Tai buvo laikas, kai Ukrainoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje vyko stiprus pasipriešinimas Stalino režimui... Todėl norisi ieškoti analogijų, artimų tam laikotarpiui. Manau, kad dabartinė padėtis iš tiesų panaši į tą, kuri buvo Europoje 1937-1938 metais, kai fašistinė Vokietija buvo ką tik pradėjusi agresiją prieš Europos demokratines valstybes.“
