Šiandieninė saugumo situacija reikalauja, kad Lietuvos kariuomenė, pasitelkusi rezervą, per kuo trumpesnį laiką galėtų pereiti prie karo meto struktūros, būtų pasirengusi greitai duoti atsaką. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas aktyviajam rezervui, kurį sudaro kariai, atlikę tarnybą kariuomenėje per paskutinius 10 metų. Pastaruoju metu netyla diskusijos ir apie karo komendantų vaidmenį krizių ar karo padėties metu.
Būtent šiuos klausimus ir nagrinėjo šiandien į Kauno karininkų ramovę gausiai susirinkę konferencijos „Kariuomenės rezervo vieta valstybės gynyboje“ dalyviai.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, pasveikinusio konferencijos dalyvius, krašto gynyba – visų mūsų reikalas ir visi esame mūsų valstybės saugumo garantas.
„Lietuvos kariuomenės kovinė galia auga, esame plėtros etape ir aprūpinimo poreikiai išlieka dideli. Didėjant finansavimui, turime istorinę galimybę užtikrinti tolesnį kokybinį postūmį. Tai matome per visus pjūvius: aprūpinimas, infrastruktūra, personalas. Kariuomenė yra pasirengusi bet kada reaguoti“, – sakė ministras A. Anušauskas.
Anot ministro, ši konferencija yra puiki proga mūsų gynybos bendruomenėje aptarti tai, kas šiandien labiausiai rūpi.
„Esu įsitikinęs, kad bus ir „nepatogių“ temų, ir klausimų. Esame pasirengę juos išgirsti. Kartu tikiu, kad vis dėlto bus prieita tam tikro bendro sutarimo, kad siekiama to paties tikslo – stiprios, gynybai pasirengusios Lietuvos kariuomenės“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Papildydamas ministrą krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad mūsų valstybės kovinės galios pagrindas yra Lietuvos kariuomenė, todėl yra labai svarbu užtikrinti jos nuoseklią plėtrą.
„Tačiau užtikrinti valstybės gynybos nėra įmanoma be sąjungininkų ir plataus visuomenės įsitraukimo, “ – sakė Ž. Tomkus, pristatydamas pagrindines Lietuvos kariuomenės plėtros kryptis kariuomenės rezervo kontekste. Jis pabrėžė, kad šioje srityje ambicijos negali būti mažinamos.
Konferencijoje diskutuota, kad siekiant, jog aktyvusis kariuomenės rezervas būtų gerai parengtas ir galėtų užduočių imtis nedelsiant, siekiama sparčiau didinti karo prievolininkų, kurie turi atnaujinti savo karinius įgūdžius, skaičių. Per pastaruosius metus įgūdžius atnaujino keli tūkstančiai rezervistų, tai daug daugiau nei ankstesniais metais. Visgi privalu, kad šis skaičius augtų.
Pasak konferencijos diskusijoje dalyvavusio prezidento patarėjo Tomo Godliausko, šalies vadovo nuomone, kariuomenės rezervas turi būti integruotas į bendrą valstybės gynybą ir ginkluotąsias pajėgas.
„Tam rezervas turi būti tinkamai parengtas, nuolat apmokomas ir aprūpintas reikiamais resursais. Stiprinant krašto apsaugos sistemą būtina auginti gerai parengtų karo prievolininkų skaičių”, – kalbėjo prezidento patarėjas T. Godliauskas.
Kiekvienas aktyviojo rezervo turi žinoti savo karinį vienetą. Ši, aktyvioji, rezervo dalis, papildžiusi karinius vienetus, gali atlikti užduotis ne tik karo, bet ir taikos metu bei dalyvauti tarptautinėse operacijose.
Karinių vienetų vadai turi megzti glaudesnį ryšį su savo kariais, nes tik taip gerinamas karių pasirengimas. Aktyvusis rezervas yra geriausiai parengta karių dalis.
Pasak politologo Deivido Šlekio, Lietuvos noras stiprinti savo gynybą, įvertinus saugumo situaciją regione, suprantamas ir teisingas.
„Visgi labai svarbu visoje šioje pokyčių pasiutpolkėje nepasiklysti prioritetuose vykdant kariuomenės plėtrą, kuri, mano manymu, pastaroji turėtų labiau akcentuoti kariuomenės kovinės galios stiprinimą”, – svarstė jis.
Parengtąjį Lietuvos kariuomenės rezervą sudaro visi karinį parengtumą turintys ir aktyvią karinę tarnybą baigę Lietuvos piliečiai iki 60 metų. Siekiama, kad iki 2025 metais aktyvųjį rezervą sudarytų 36 tūkst., o parengtasis rezervas priartėtų prie 120 tūkstančių.
Aktyviojo rezervo karių rengimo programos yra atnaujinamos atsižvelgiant į kariuomenės poreikius ir naujai įsigyjamą modernią ginkluotę, o pati pertvarka orientuota į kokybę. Visi sutaria, kad kariuomenės rezervas privalo būti ne tik gana didelis, gerai parengtas, bet ir visiškai aprūpintas.
Konferencijoje diskutuota ir apie karo komendantūras, kurios šiuo metu tampa itin karštu klausimu tiek tarp politikų, tiek visuomenėje.
Karo padėties atveju, komendantai turėtų tapti tiltu, jungiančiu šalies ginkluotąsias pajėgas ir valstybę ginklu galinčius ginti piliečius – rezervo karius, pilietinių organizacijų, tokių kaip Lietuvos šaulių sąjunga, medžiotojų būreliai ar kitų, šaunamąjį ginklą turinčių bei gebančių jį naudoti, asmenų.
Pasak diskusijoje dalyvavusio Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto Eugenijaus Lastausko, Lietuvos kariuomenės vienas iš prioritetų – stiprinti Lietuvoje karo komendantų tinklą.
„Gerai veikiantis karo komendantų institutas puikiai remia ginkluotąsias pajėgas, koordinuoja civilinio sektoriaus paramos veiksmus gynybai bei reikšmingai palengvina tarpusavio dialogą tarp civilinės valdžios ir kariškių vykdant priešo atgrasymą arba krašto gynybą“ – sakė plk. ltn. E. Lastauskas.
Karo komendantų svarba – didžiulė, nes paskelbus šalyje karo padėtį, karininkai, kurie paskirti į miesto karo komendanto pareigas, turėtų suformuotų miesto karo komendantūras, kurios administruoja, rūpinasi parama ir yra atsakingos už operacinius veiksmus.
Šios funkcijos patikimos tam tikriems komendantiniams vienetams, kurie turi būti suformuoti iš rezervo karių, šaulių ir kitų koviniams veiksmams tinkamų asmenų. Gerai veikianti komendantų sistema yra būtinybė, nes saugumo situacija mūsų regione negerėja. Darbo šioje srityje dar itin daug, tam pritarė ir konferencijoje diskutavę specialistai.
Šiuo metu Lietuvoje yra paskirti 6 miestų ir 54 rajonų karo komendantai.
