„Matyt, būtent Vilniaus viršūnių susitikime apie tai bus kalba. Šiuo metu, bent jau tuose formatuose, kuriuose aš dalyvauju, apie tai nediskutuota“, – LRT radijui teigė A. Anušauskas.
„Tai aš manau, reikia palaukti. Bent jau Vilniaus viršūnių susitikimo metu, manau, tos pavardės išaiškės“, – sakė ministras.
Paklaustas, ar Lietuva matytų poreikį, kad naujasis NATO vadovas būtų paskirtas iš Rytų Europos flango, politikas pripažino, kad šio regiono politikai paprastai realiau vertina Rusijos keliamą grėsmę.
„Rytų flango žmonės galbūt nėra tokie minkšti, jeigu taip galima išsireikšti, politikai. Jie realiau vertina ir mato Rusijos grėsmes. Tai mes darėme ir gerokai anksčiau negu kitos valstybės, kurios galiausiai suvokė, kad ši valstybė savo agresyvia užsienio politika kelia realią grėsmę tarptautinei tvarkai, saugumui ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje“, – akcentavo A. Anušauskas.
„Tai, aš manau, kad daug kas priklauso nuo šalių pasiūlytų kandidatų“, – pridūrė jis.
Dabartinio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo įgaliojimai baigiasi 2022 metų rugsėjo 30 dieną.
Anksčiau leidinys „Politico“ buvo įvardinęs, kad tarp potencialių kandidatų vadovauti NATO minima ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
ELTA primena, pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
